Startas 7.30. Besiaunant batus, iš lauko atbėga vienas ispanas ir kažką pradeda aiškinti apie mėnulį. Kaip vaikai pusiau basom išlekiam į lauką ir užvertę galvas žiūrim: aplink mėnulį didžiulis ryškus apskritimas...
Dar matau keletą žvaigždžių, bet jos pamažu blėsta. Šalta. Švinta. Kopiu į statų kalną, ant jo stabteliu ir stebiu, kaip mainosi, įvairiomis spalvomis dažosi dangus. Spalvos ryškėja, horizonte kalnų kontūrai tampa ugniniai ir staiga... sprogsta.
Daugiausia įtampos, kaip visada, prieš pradžią: kai kažko labai lauki, tikies, truputį jaudinies ir tas momentas staiga ateina, nušvinta... Po to būna "darbo" etapas su savo rutina, kuri tęsiasi... iki naujo sprogimo. Taigi sprogo nauja diena.
Pražingsniuoju kaimą Boadilla del Camino su viliojančiu allbergue (lovos su balta patalyne, sodelis, baseinas), bet sukaupiu valią ir minu toliau, nes noriu išbandyti 25 km...
Pereinu romėnų statybos tiltą, super-duper gudrius tų pačių laikų vandens įrenginius, vieną seniausių romėnų laikų bažnyčių ir štai Fromista.... Kūnas pavargęs ir įsitempęs. Skauda padus ir čiurnas. Pailsiu ir, aišku, traukiam vakarieniauti. Kompanija didėja: tos pačios švedės, kanadietė Rosalin, italė Irin, škotas Bruce, šveicarų pora Džordž ir Michelin. Vakarienės metu pasikalbam, kas yra kas:
Rosalin (61 m.) - gyvena Kanados šiaurėje, kalnuose. Visą gyvenimą buvo namų šeimininkė, augino vaikus. Kai vaikai paaugo, išsiskyrė ir gyvena kaip nori. Pernai gavo mamos palikimą, nusprendė jį išleisti kelionėms. Baigusi Camino, skris į Singapūrą pas sūnų, pabus Tailande. paskui apie 3 mėn. ar pusmetį pabus Škotijoj. O paskui gal važiuos namo, o gal ir ne...
Irin (38 m.) - netipiška italė iš Triesto. Uždara, tyli, bet kai atsiveria - labai įdomus žmogus. Mokėsi kalbų, dabar dirba kalnų kempinge, kur tas kalbas gali laisvai pritaikyti. Žiemą turi ilgas atostogas, todėl keliauja į egzotiškus kraštus: Argentina, Brazilija, Čilė, Peru, Vietnamas, Kambodža... Šiemet planuose Laosas. Uuuufff, nerealu... Beje, kažkurią dieną Kelyje Irin prisipažino, kad mokėsi rusų k., bet nieko neatsimena, tik Puškino eilėraštį. Sakau, padeklamuok. Ir padeklamavo: su pauzėmis, atsikvėpimais, išlaikytu ritmu. Be galo ilgesingą ir liūdną eilėraštį. Sakau, ar supranti, ką deklamuoji. Ne, sako, nieko neatsimenu. Tik žinau, kad šito eilėraščio nereikėtų sakyti vyrams... Galvojau, kad plyšiu iš juoko :)))
Taip pat netipiškas škotas Bruce (55 m.). Trykšta džiaugsmu ir sveika gyvenimo išmintimi. Savo noru išėjo į pensiją ir nepasidavė jokiems darbdavio įkalbinėjimams likti, konsultuoti, pan. Ne, sako, nedirbsiu daugiau - keliausiu. Savaitę gulėjo ant šezlongo Turkijoj, o štai dabar mina Camino.
Šveicarai Džordž (78 m.) ir Michelin (74 m.). Camino pradėjo pernai iš Ženevos! Bet Montreaux miestelyje (Šveicarija) Michelin lūžo kojos piršto kaulas, teko grįžti namo. Šiemet savo kelionę tęsia iš to paties Montreaux. Jie neneša ant pečių kuprinių (daiktus perveža taksi), bet jie eina! Sinchroniškai kapodami vaikščiojimo lazdomis, vienas paskui kitą --- eina daugiau nei 1500 km... Čia nėra amžiaus cenzo.
2 l vyno, vakarojam 3 val. Švedės atsisveikina, kitais metais grįš įveikinėti kažkurį kitą etapą...
Dar matau keletą žvaigždžių, bet jos pamažu blėsta. Šalta. Švinta. Kopiu į statų kalną, ant jo stabteliu ir stebiu, kaip mainosi, įvairiomis spalvomis dažosi dangus. Spalvos ryškėja, horizonte kalnų kontūrai tampa ugniniai ir staiga... sprogsta.
Daugiausia įtampos, kaip visada, prieš pradžią: kai kažko labai lauki, tikies, truputį jaudinies ir tas momentas staiga ateina, nušvinta... Po to būna "darbo" etapas su savo rutina, kuri tęsiasi... iki naujo sprogimo. Taigi sprogo nauja diena.Pražingsniuoju kaimą Boadilla del Camino su viliojančiu allbergue (lovos su balta patalyne, sodelis, baseinas), bet sukaupiu valią ir minu toliau, nes noriu išbandyti 25 km...
Pereinu romėnų statybos tiltą, super-duper gudrius tų pačių laikų vandens įrenginius, vieną seniausių romėnų laikų bažnyčių ir štai Fromista.... Kūnas pavargęs ir įsitempęs. Skauda padus ir čiurnas. Pailsiu ir, aišku, traukiam vakarieniauti. Kompanija didėja: tos pačios švedės, kanadietė Rosalin, italė Irin, škotas Bruce, šveicarų pora Džordž ir Michelin. Vakarienės metu pasikalbam, kas yra kas:Rosalin (61 m.) - gyvena Kanados šiaurėje, kalnuose. Visą gyvenimą buvo namų šeimininkė, augino vaikus. Kai vaikai paaugo, išsiskyrė ir gyvena kaip nori. Pernai gavo mamos palikimą, nusprendė jį išleisti kelionėms. Baigusi Camino, skris į Singapūrą pas sūnų, pabus Tailande. paskui apie 3 mėn. ar pusmetį pabus Škotijoj. O paskui gal važiuos namo, o gal ir ne...
Irin (38 m.) - netipiška italė iš Triesto. Uždara, tyli, bet kai atsiveria - labai įdomus žmogus. Mokėsi kalbų, dabar dirba kalnų kempinge, kur tas kalbas gali laisvai pritaikyti. Žiemą turi ilgas atostogas, todėl keliauja į egzotiškus kraštus: Argentina, Brazilija, Čilė, Peru, Vietnamas, Kambodža... Šiemet planuose Laosas. Uuuufff, nerealu... Beje, kažkurią dieną Kelyje Irin prisipažino, kad mokėsi rusų k., bet nieko neatsimena, tik Puškino eilėraštį. Sakau, padeklamuok. Ir padeklamavo: su pauzėmis, atsikvėpimais, išlaikytu ritmu. Be galo ilgesingą ir liūdną eilėraštį. Sakau, ar supranti, ką deklamuoji. Ne, sako, nieko neatsimenu. Tik žinau, kad šito eilėraščio nereikėtų sakyti vyrams... Galvojau, kad plyšiu iš juoko :)))
Taip pat netipiškas škotas Bruce (55 m.). Trykšta džiaugsmu ir sveika gyvenimo išmintimi. Savo noru išėjo į pensiją ir nepasidavė jokiems darbdavio įkalbinėjimams likti, konsultuoti, pan. Ne, sako, nedirbsiu daugiau - keliausiu. Savaitę gulėjo ant šezlongo Turkijoj, o štai dabar mina Camino.
Šveicarai Džordž (78 m.) ir Michelin (74 m.). Camino pradėjo pernai iš Ženevos! Bet Montreaux miestelyje (Šveicarija) Michelin lūžo kojos piršto kaulas, teko grįžti namo. Šiemet savo kelionę tęsia iš to paties Montreaux. Jie neneša ant pečių kuprinių (daiktus perveža taksi), bet jie eina! Sinchroniškai kapodami vaikščiojimo lazdomis, vienas paskui kitą --- eina daugiau nei 1500 km... Čia nėra amžiaus cenzo.
2 l vyno, vakarojam 3 val. Švedės atsisveikina, kitais metais grįš įveikinėti kažkurį kitą etapą...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą