Vėl saulėtekis, tik šįryt jau iš už kalnų. Ir vėl be žodžių...
Iš spalvų ryškumo spėju, kad keisis oras. Be to, šalta, žymiai šalčiau nei anoje kalnų pusėje. Prašvitus pasimato spalvos, spalvos, spalvos - spalvų diena. Kalnai tarsi skiria vasarą nuo rudens - šioje pusėje ruduo dosniai žeria visą savo grožį. Nuo pat ryto apačioje matau savo šios dienos tikslą - Ponferrada, bet iš patirties žinau, kad gerokai užtruks kol nueisiu. Viename kaime prie manęs prieina vietinis seneliukas ir pradeda mane kalbinti... Deja, no hablo Espanol, bet jis vis tiek eina kartu ir kažką gyvai aiškina. Aš tik pritariamai linksiu galva, ir jau ne pirmą kartą gailiuosi, kad nemoku ispanų kalbos. Po kiek laiko plačiai šypsodamiesi atsisveikinam ir išsiskiriam, o man lieka šiluma nuo jo paprastumo ir betarpiškumo...
Štai ir Ponferrada. Pirmiausia, aišku, norisi palikti kuprinę. Seku rodykles, dairausi iškabos allbergue, bet kažkaip ilgokai nėra. Jau baigėsi senoji miesto dalis. Mintyse paburbuliuoju, kad allbergue kažkur nukištas, bet jo vis nėra ir nėra... Kyla įtarimas, kad nuklydau. Susistabdau vietinį ispaną ir paklausiu allbergue municipal... Iš žvilgsnio, mimikos, gestų suprantu, kad beviltiškai praėjau... Ispanas liepia sekti paskui jį ir aš klusniai seku... atgal iki pat įėjimo į miestą. Pasirodo, nepastebėjau kelio išsišakojimo! Padėkoju ispanui, palieku daiktus allbergue ir grįžtu į senamiestį.
Ponferrada - buvęs vienas svarbiausių tamplierių miestų. Išlikusi įspūdinga jų pilis ir tvirtovė, bet uždaryta, nes pirmadienis. Dar viena graži bažnyčia, dar vienas jaukus senamiestis... ir nieko labai ypatingo. Vakare atsisveikinam su Irina, ji išvažiuoja namo. Truputį liūdna, nes buvo smagu keliauti. Pagalvojau, kad piligrimų, su kuriais buvome susidraugavę, gerokai sumažėjo (vieni priekyje, kiti atsiliko, treti išvažiavo). Atrodo, kad ryt mano kelionė prasideda iš naujo. Be to, pradeda lyti, tai irgi naujiena...
Šios dienos reziumė: paklydau, uždaryta tvirtovė, išvažiuoja Irina, pradėjo lyti... Bruce buvo teisus sakydamas, kad nėra ko eiti į tą Ponferrada :)
Iš spalvų ryškumo spėju, kad keisis oras. Be to, šalta, žymiai šalčiau nei anoje kalnų pusėje. Prašvitus pasimato spalvos, spalvos, spalvos - spalvų diena. Kalnai tarsi skiria vasarą nuo rudens - šioje pusėje ruduo dosniai žeria visą savo grožį. Nuo pat ryto apačioje matau savo šios dienos tikslą - Ponferrada, bet iš patirties žinau, kad gerokai užtruks kol nueisiu. Viename kaime prie manęs prieina vietinis seneliukas ir pradeda mane kalbinti... Deja, no hablo Espanol, bet jis vis tiek eina kartu ir kažką gyvai aiškina. Aš tik pritariamai linksiu galva, ir jau ne pirmą kartą gailiuosi, kad nemoku ispanų kalbos. Po kiek laiko plačiai šypsodamiesi atsisveikinam ir išsiskiriam, o man lieka šiluma nuo jo paprastumo ir betarpiškumo...
Štai ir Ponferrada. Pirmiausia, aišku, norisi palikti kuprinę. Seku rodykles, dairausi iškabos allbergue, bet kažkaip ilgokai nėra. Jau baigėsi senoji miesto dalis. Mintyse paburbuliuoju, kad allbergue kažkur nukištas, bet jo vis nėra ir nėra... Kyla įtarimas, kad nuklydau. Susistabdau vietinį ispaną ir paklausiu allbergue municipal... Iš žvilgsnio, mimikos, gestų suprantu, kad beviltiškai praėjau... Ispanas liepia sekti paskui jį ir aš klusniai seku... atgal iki pat įėjimo į miestą. Pasirodo, nepastebėjau kelio išsišakojimo! Padėkoju ispanui, palieku daiktus allbergue ir grįžtu į senamiestį.
Ponferrada - buvęs vienas svarbiausių tamplierių miestų. Išlikusi įspūdinga jų pilis ir tvirtovė, bet uždaryta, nes pirmadienis. Dar viena graži bažnyčia, dar vienas jaukus senamiestis... ir nieko labai ypatingo. Vakare atsisveikinam su Irina, ji išvažiuoja namo. Truputį liūdna, nes buvo smagu keliauti. Pagalvojau, kad piligrimų, su kuriais buvome susidraugavę, gerokai sumažėjo (vieni priekyje, kiti atsiliko, treti išvažiavo). Atrodo, kad ryt mano kelionė prasideda iš naujo. Be to, pradeda lyti, tai irgi naujiena...
Šios dienos reziumė: paklydau, uždaryta tvirtovė, išvažiuoja Irina, pradėjo lyti... Bruce buvo teisus sakydamas, kad nėra ko eiti į tą Ponferrada :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą