Nuo pat ryto esu žvėriškai alkana. Ir nors buvau įpratusi pusryčius "užsitarnauti" (t.y. įveikti bent 10 km), šįryt nepaisau įpročių, o šaunu į artimiausią barą: cofe con leche, bocadillo con chorizo (tikriausiai Tu jau supranti, kas tai yra :), ir akyse šviesiau...Viskas kažkaip lėta šiandien: atrodo einu normaliu greičiu, pakankamai ilgai, o kilometrai keičiasi be galo lėtai. Gal todėl, kad kelio stulpelių čia prismaigstyta kas keli šimtai metrų, ir visi rodo, kaip vėžliškai aš stumiuos ir kiek daug dar liko iki Santiago de Compostella...
Pereinu į a Coruna provinciją. Darosi karšta ir drėgna. Gamtovaizdis pastebimai pereina į tropikų: augalai netelpa savyje, virsta iš patvorių, pro akmenis, vejasi, pinasi, tarpsta, apskleidžia, svaigina.
Ąžuolų giraites keičia eukaliptai. Karštis + drėgmė + eukaliptų kvapas = kuo natūraliausias SPA, ir niekur eit nereikia... (oi ne, reikia!)...
Siauručiu akmeniniu tiltu kertu kalnų upeliuką ir sumerkiu į vandenį degančias pėdas. Va iš tokių malonumų dabar sudėtas mano gyvenimas! Per tiltelį dviračiu bando važiuoti brazilas, bet negrabiai krypteli ir lekia į upę su visa manta... Tarptautinė kompanija traukia brazilo daiktus ir pila iš jų vandenį. Judu toliau. Žinau, kad šios dienos nakvynė bus kažkokiame labai ypatingame allbergue, todėl nekantrauju jį pasiekti, o metrai vis ilgėja...
15.30 prieinu Ribadiso. Allbergue įrengtas senoje kaimo sodyboje - didžiulis kiemas, akmeniniai pastatai, upė, pieva, suoleliai lauke, baras (labai skanus maistas ir simpatiškas šiltai besišypsantis savininkas) - geras atpildas už keletą praėjusių naktų ankštose miestų prieglaudose. Įsitaisau lauke, prieš saulę išskleidžiu miegmaišį (sako, naikina blakes) ir tęsiu savo atostogas... Iki Santiago liko visai nedaug, apie 45 km. Bet planuoti nieko nesinori - esu čia ir dabar.
Pereinu į a Coruna provinciją. Darosi karšta ir drėgna. Gamtovaizdis pastebimai pereina į tropikų: augalai netelpa savyje, virsta iš patvorių, pro akmenis, vejasi, pinasi, tarpsta, apskleidžia, svaigina.
Ąžuolų giraites keičia eukaliptai. Karštis + drėgmė + eukaliptų kvapas = kuo natūraliausias SPA, ir niekur eit nereikia... (oi ne, reikia!)...
Siauručiu akmeniniu tiltu kertu kalnų upeliuką ir sumerkiu į vandenį degančias pėdas. Va iš tokių malonumų dabar sudėtas mano gyvenimas! Per tiltelį dviračiu bando važiuoti brazilas, bet negrabiai krypteli ir lekia į upę su visa manta... Tarptautinė kompanija traukia brazilo daiktus ir pila iš jų vandenį. Judu toliau. Žinau, kad šios dienos nakvynė bus kažkokiame labai ypatingame allbergue, todėl nekantrauju jį pasiekti, o metrai vis ilgėja...15.30 prieinu Ribadiso. Allbergue įrengtas senoje kaimo sodyboje - didžiulis kiemas, akmeniniai pastatai, upė, pieva, suoleliai lauke, baras (labai skanus maistas ir simpatiškas šiltai besišypsantis savininkas) - geras atpildas už keletą praėjusių naktų ankštose miestų prieglaudose. Įsitaisau lauke, prieš saulę išskleidžiu miegmaišį (sako, naikina blakes) ir tęsiu savo atostogas... Iki Santiago liko visai nedaug, apie 45 km. Bet planuoti nieko nesinori - esu čia ir dabar.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą