Moterys, kurios turi vyrus (2)

Moterys, kurios turi vyrus, nelaukia ryto. Jos nenori pabusti, žiūrėti į pro užuolaidas srūvančią melsvą šviesą, į Kitą, nes rutina. Jos nenori žiūrėti į savo vidų, nes bijo, kad ir ten rutina. Ant jų odos nėra Kito šilumos ir kvapo, nes juos prarijo rutina. Jos nieko nesako, gal nieko ir negalvoja, nes rytas naujas, o jos tik eina virti kavos. Jų žingsniai minkšti, o judesiai neaprašyti, nes jų niekas nemato. Jos prieina prie lango, bet neieško  savo atvaizdo, nes ir už lango pilka, kaip rutina... betašeinuišvirsiutaukavosirvisuspažadinsiuirbūsiunusipraususiirnuostabiaireikalinga 

Jų akys primerktos, o lūpos tyli. Ši diena vėl prasideda, bet ji kvepia tik kava, o ne Kitu ir pilnatve.

Moterys, kurios turi vyrus, į darbą eina pro dideles vitrinas. Stikle jos mato save: įsivaizduotą, geistą, nutilusią. Jos rutiniškai dirba tuos pačius darbus, rutiniškai labai pavargsta. Vakarais pro rutiniškus blynus stebi savo Kitą, bet kažkodėl nemato jo veido.

aštaukąnorspasakyčiaupapasakočiaukąnorsbetbijaupradėtinesimsiurėktitodėltikmaišaumaišaumaišau

Maišau neatsakytus klausimus, nurytas nuoskaudas, neišmylėtą jausmą, neišdalintą švelnumą.

valgyk ačiū skanu normaliai labanakt

Rutiniška vakarienė, rutiniškas vakaras, rutiniška naktis ir vėl rytas be melsvos šviesos.

Jos pamiršo, ką reiškia jausti

(Nuotrauka iš Adomo blog'o)

Moterys, kurios turi vyrus (1)

Moterys, kurios turi vyrus, rytais bunda lėtai. Jos tingiai ražosi, žvilgteli į pro užuolaidas srūvančią melsvą šviesą, į savo žmogų, į savo vidų. Ant jų odos dar gyva Kito šiluma ir kvapas. Jos nieko nesako, gal nieko ir negalvoja, nes rytas. Tyliai eina virti kavos. Jų žingsniai minkšti, o judesiai apvalūs kaip katės. Jos prieina prie lango, ilgai žiūri į savo atvaizdą jame, pauzė, išsilenkia, vėl pasiražo ir pasveikina naują dieną. Jų akys primerktos, o lūpose žaidžia šviesa. Ši diena vėl kvepia kava, Kitu ir pilnatve.

Moterys, kurios turi vyrus, į darbą eina pro dideles vitrinas. Stikle jos stengiasi pamatyti save: švytinčią, gražią,  naują --- kaip ir kiekvieną rytą, su švelniu Kito atspaudu akyse ir širdyje.

Jos jaučiasi saugiai. Laukite tęsinio


Nuotrauka iš Adomo blog'o

Šampano? Burbuliukų?..

Jei dar neapsisprendėte, ar skirtis, būtinai tai padarykite būtent dabar, nes tik šį mėnesį skyryboms taikoma 25 proc. nuolaida!

Važiuodama į miestą matau reklamą: "Greitos ir pigios skyrybos!" Žalias gyvybingas fonas, balionai. Ant šios kompanijos automobilių pavaizduoti į skirtingas puses skuodžiantys eks, ant kojų velkantys sutraukytas grandines. Ooo, pagaliau laisvė, pagaliau šventė... Šampano? Burbuliukų?..

Bet juk už viso šio maskarado, buko besityčiojančio skatinimo - sužeisti žmonės. Kažkas  inkščia iš skausmo ir nevilties. Kažkas nemiega naktimis ir jau seniai pamiršo, kas yra poilsis be vidinės įtampos ir kančios.

Kažkas iš jų kažkada prisiekė Jam ar Jai iš didelės meilės, pasitikėjimo ir aistros. O paskui kažkas atsitiko, kažkas labai baisaus atsitiko. Jie pradėjo sakyti žodžius, kurių nesitikėjo turintys savyje. Pradėjo elgtis taip, kaip niekada nemanė, kad taip įmanoma elgtis su mylimu žmogumi...

Išdraskyti, sudaužyti, pamesti... Baisu ką nors daryti, priimti bet kokius sprendimus. Nes visa, ką dariau iki šiol, patyrė visišką krachą, mirtį, fiasko...

Kažkas po to atsities, susitiks kitą ir gyvens ilgai ir laimingai.

Kažkas išsilaižys žaizdas, bet klimps į neįpareigojančius santykius be ateities - slapstysis šešėliuose, nes saulėje baisu nusvilti.

Kažkas sąmoningai pasirinks vienatvę.

Bet nė vienas iš jų jau niekada neturės laimės mylėti vieną ir tą patį žmogų visą gyvenimą.

Šampano? Burbuliukų?..