2011 m. rugpjūčio 17 d., trečiadienis

Miltų Romeo ir laisvos vištos Kalvarijų turguje

O taip vakardienos nuotykius aprašė mano kompanionė ir įvykių liudininkė Živilė. Kai perskaičiau, ištiko antras juoko pliūpsnis (pirmas buvo turguje):

Senokai duoną bekepiau, bet irgi girdėjau, kad parduotuviniai miltai pagedo - duona neiškyla. Todėl susigundžiau Daivos pasiūlymu per pietus Kalvarijų turguje "Mano" malūno miltų nusipirkti. Ir patikrinti ar tai tikrai tas pats dėdulis, iš kurio kažkada esu pirkusi grūdų. Tuomet pirkau tokį mažą kiekį, kad dėdulis pervėrė mane tuo savo ilgu lėtu žvilgsniu svarstydamas - parduot Šitai ar neparduot? Nepaisydamas ilgėjančios eilutės, dėdulis vis žiūrėjo, neskubėdamas apsispręsti ar nenukentės jo savigarba jeigu prasidės su Tokiom Štai. Bet galiausiai nutarė, kad keistuoliai taip pat turi teisę gyventi ir atpylė man tą žiupsnį. Neskubėdamas.

O šiandien jo neskubus, sužavėtas žvilgsnis žvelgė į Daivą. Neatitraukdamas akių ir nekreipdamas dėmesio į besibūriuojančius pirkėjus malūnininkas sudraudė padejėją, kad kreipėsi į ją "ponia" ir liepė sakyti "panelė". Visgi paprašytas nusifotografuoti jis ir vėl įtarė pavojų savo orumui ir nesutiko. Padejėjas šūkaliojo, kad jis tai labai-labai-labai nori būti nufotografuotas, tačiau į jį niekas nekreipė dėmėsio. Galiausiai malūnininkas rado išeitį - sako, nusifotografuosiu, bet tik su panele. Tada ir prasidėjo linksmybės: Daiva su malūnininku atsitojo prie miltų maišų (gaila, kad taip giliai po skėčiu, tamsoje sunku įžūrėti veidus), padėjėjas akimirksniu įsiprašė į kadrą, o aš drebančia nuo juoko ranka spaudžiau fotiką, nes Daiva jau rėkė: greičiau, Živile, jis mane kibina :)

Grįždamos dar užsukome nusipirkti "laisvų vištų kiaušinių".

Kaip smagu, kad mūsų Tėvynėje yra laisvų vištų ir malūnininkų ilgais įsimylėjusiais žvilgsniais :)
Nepamenu, kada taip juokiausi

2011 m. rugpjūčio 16 d., antradienis

Kokia tikimybė?..

... kad atsitiktinėje reklamoje bus sudėti trijų artimų žmonių vardai?
Didelė, jei pats dalyvauji reklamos kūrimo procese ir personažams gali suteikti kokius tik nori vardus pagal savo santykį su to vardo savininku (kartais būdavo labai juokinga)...
Labai maža, jei esi visai atsitiktinis žmogus.
Tai, ką pamačiau Kaune, prajuokino: "Ateis Lina... ir dar Daiva su Greta"...
Aš esu Daiva, mano sesuo Lina, o dukterėčia Greta. Jos gyvena ne Lietuvoje ir ant dienų turi atvažiuoti! Taigi, neužilgo tikrai ateis Lina, o paskui Daiva su Greta --- mes grįšim pasivaikščiojusios, aš TO jau labai laukiu.
Dar man patinka, kad vaišėms siūlomos braškės ir bananai, o ne kopūstai ir burokėliai, pavyzdžiui. 

Apie viską pagalvota :)

2011 m. rugpjūčio 15 d., pirmadienis

Dar apie duoną (miltai)

Gavusi raugo, Rasa sielojosi, kad viską darė pagal receptą, bet tešla nekilo... Viena iš priežasčių gali būti miltai - tešla jiems labai jautri.

Išbandžiau "Kauno grūdų" rupaus malimo ruginius, patirtis nekokia - tešla menkai kilo, duona buvo sunki. Šie miltai lengvai prieinami, jų yra visuoe prekybcentriuose, bet nepasimaukit.
Patiko Ustukių ruginiai miltai, juos pirkdavau IKI.

Paskutinį kartą išbandžiau miltus iš Kalvarijų turgaus - ten tarp prekiautojų bulvėmis sėdi toks dėdulė, apsikrovęs miltų, garstyčių, linų sėmenų, dar kažkokių nepažįstamų grūdukų maišais... Kai paklausiau, ar geri miltai, pažiūrėjo į mane kaip į Kokią  rugių lauką... Paskui paklausiau, iš kokio malūno. Sako, iš mano... Pokalbis nesirišo, bet miltų iš "Mano" malūno nusipirkau, juolab kad kilogramas tik 1,50 Lt. Ir ką gi... ryt pirksiu 3 kg, kad nereikėtų dažnai lakstyti į turgų. O gal pavyks ir tą dėdulę įamžinti --- toks patikimas, didelėm rankom ir neplepus...
-------------------
Kita diena. Su Živile išsiruošėm į turgų, ji šią kelionę irgi aprašė, žr. "Miltų Romeo..."
Paaiškėjo, kad Živilė anksčiau yra pirkusi grūdus iš šio dėdulės ir puikiai prisimena jo ilgą veriantį žvilgsnį --- sako, jis į tave žiūri kaip į rugių lauką... Malūnininką radome vietoje, tarp "Mano" malūno maišų, kartu su miltais dosniai dalijantį patarimus. Kažką lėtai rinkomės, pirkome, paprašiau, kad leistų nufotografuoti. Pradžioje kategoriškai atsisakė. Dar kiek patrypčiojau ir po truputį tas pirkimas ėmė virsti žaidimu, linksmu nuotykiu, kurio pažiūrėti stojo turgaus praeiviai, o mes tiesiog springom juoku. Galiausiai sutiko fotografuotis, bet tik su manimi. Taigi, malūnininkas viduryje, jei pridengsi mano ryškų švarką, gal pavyks įžiūrėti jo veidą :)

Žodžiu, jei reikia miltų, garstyčių grūdelių, linų sėmenų ar kitų lukštukų --- ieškok "Mano" malūnininko Kalvarijų turguje tarp bulvininkų :)

Pakeliui prigriebiau "laisvų vištų" kiaušinių, kokių parduotuvėje nerasi.
Grįžom nuo juoko įskaudusiais paausiais.
Kažkoks pažvygavimų turgus gavosi :))

2011 m. rugpjūčio 11 d., ketvirtadienis

Ameeeerrrrika - Ameeeerrrikka...

Birželio vidury, vos baigęs mokslus, "mažasis" sūnus Vytas išmovė į Ameriką ("mažasis" šiuo atveju reiškia beveik 2 m ūgio, ir virš 100 kg svorio). Išlėkė tą pačią dieną po egzamino, pakeliui iš Rygos Vilniuje pričiupęs reikalingus daiktus. Na, dar suspėjome pavakarieniauti: vis gi TOKIA proga - MAŽASIS skrenda į AMERIKĄ...
Čia turėčiau pasakyti, kad aš, nors daug keliavusi, Amerikoje dar nebuvau. Ji tebėra kelionių planuose (ar ūkuose) --- tolima, paslaptinga, viliojanti pažadų ir galimybių žemė.
Kas dar apie AMERIKĄ? Vienas mano bičiulis, kai jam būna taip labai katiniškai gera (na, šilta, sotu ir truputį mieguista), paprastai atsilošia, prisimerkia ir atsidūsta: AMEEEEERRRRIKA. Iš to galima spręsti, kad ir jis mano, kad Amerikoje yra gerai :)

Bet dabar yra reali patirtis ir realūs įspūdžiai. Vytas kalba ir rašo labai gyvai - gaila kad dar neužveisė blog'o. Bet, taip sakant, blog'ą "užveisiau" aš ir dabar jį panaudosiu Vyto įspūdžių blykstelėjimams, nes man atrodo, kad jais tiesiog būtina dalintis.

Rubrika vadinsis Vyto Amerika, sekite įrašus :)

2011 m. rugpjūčio 8 d., pirmadienis

Drugeliu plazdanti skara

Miške mane ilgai lydėjo aksominis drugelis. Kilo mintis, kad tai būtų gražus derinys skarai: dosnus šokoladinis saldumas, žydrų akių ilgesiu vedantis į nėriniuotą smėlio užmarštį:
Gal ši skara kada nors nutūps ant kažkieno pečių, ką aš žinau

Be pavadinimo, bet apie grybus

Pagaliau ilgai lauktas naminis savaitgalis be didelių planų. Todėl kryptis aiški: grybai!

Čia grybautojo-mėgėjo rinkinėlis: gvazdikėlių aliejus (atbaido uodus, muses, bet vistiek yra mašalų, kurie puola), peiliukas ir pintas krepšys. Tiesa, šis krepšys ne TO pynėjo, o generinis, iš Maximos. Bet daug geriau nei maišelis. Ir gražiau.
Važiuoju link Mickūnų, kur pernai šienavau baravykus. Prisiminus tą vaizdą ir jausmą, lengvai svaigsta galva ir sąla širdis.
Pradžia puiki: baravykas per pirmas 5 min.! Ech, pavaryyyyysiu...
Po to dar tris valandas basčiausi po miškus, ieškodama kažko, ko nepamečiau ir vis tikėdamasi rasti. Iškaitusi saulėje, lydima mašalų, apkibusi spygliais ir voratinkliais. Rezultatas, hmmm:
Čia dėl to, kad krepšys generinis...
Bet vistiek džiaugiuosi: šiek tiek dėl grybų, bet labiau dėl tų minčių, kaip rašiau.

Išėmiau savo "laimikį", gera vieta tuščia nebūna:
Popietės miegas buvo ilgas, saldus ir užkrečiamas...

2011 m. rugpjūčio 5 d., penktadienis

Mezgimo perversmas arba dar kartą apie NE NEsakymą

Vakar MZ mokėmės megzti nuo viršaus ir be siūlių. Visai kitaip, nei iki šiol, kai nuo apačios mezgu atskiras detales, paskui susiuvu... Vis su klaustukais akyse: ar geras ilgis, ar geras plotis, ar gerai sėdės/ gulės, o paskui dar tas siuvimas... Bet "kaip radau - taip paliksiu", ir mezginėju sau "iškarpomis".
MZ įnešė naujų vėjų ne tik į siūlus, bet ir į modeliavimą - per metus tiek daug atradimų. O vakar tiesiog "prasinešė" uraganas vardu Anna - estė, kuri mezga tik nuo viršaus ir be siūlių: pradeda nuo kaklo, paskui neįmantriai modeliuoja ir baigia mezginio apačioje. Fantastika! Tokį mezginį galima matuotis, nes jis yra 3D. Dar gerumas, kad baigei, nukirpai siūlą, papurtei ir jau gali švytruoti.
Taigi, vakar mokėmės šių paprastų principų ir paslapčių.
Mane sužavėjo ir pati Anna - savo vidine laisve, mąstymo kitokumu, drąsa kelti klausimus ir ieškoti atsakymų. Žaižaruojanti, stipri asmenybė, graži moteris, kuriai nėra taisyklės NE, yra KODĖL GI NE. Atrodo, kas čia tokio, smulkmena --- tik kita mezgimo filosofija. Bet aš tikiu, kad tokios "smulkmenos" keičia mus ir gelbsti pasaulį.
Žodžiu, siūlai paruošti, perversmas artėja.

2011 m. rugpjūčio 4 d., ketvirtadienis

Nežinojau, kad bus taip paprasta...

Motiejaus frazė, pasakyta besiblaškant prieš kelionę į Bangladešą:
"Aš nežinojau, kad bus taip paprasta, todėl taip parinausi..."

Pažįstama, ane? :)