Mano skaniausia duona

Namuose kepti duoną labai smagu: pradedant nusiteikimu, užmaišymu, kepančios duonos kvapu, šiluma ir baigiant, aišku, valgymu... Pirktinės duonos jau nebenoriu: jei pritrūksta ir tingiu kepti, keletą dienų išsiverčiu be duonos. Nereikia desertų nei man nei vaikams, nes daug skaniau ši duona.

Pradžia - nusiteikimas. Negalima maišyti duonos, jei esi blogos nuotaikos, piktas ar susigraužęs. Nes duona gausis rūgšti. Jei įsimylėjęs - tai sūri, jei romantiškai užsisvajojęs - tai saldi. Žinau, nes patikrinau.

Su nuotaikom susitvarkėm, dabar ingredientai:

1 kg miltų (apie 2/3 rupiai maltų ruginių ir 1/3 kvietinių), 1 stk. linų sėmenų, 1 stk. kviečių sėlenų, 1 stk. saulėgrąžų, 1 stk. avižinių dribsnių, 2 arb. šaukštel. druskos (jei įsimylėjęs, tai biškį mažiau), 3 valg. šaukštai cukraus (jei romantiškai užsisvajojęs, tai 2,5), 1 l gerokai šilto vandens (aš pilu daugiau, gal 1,3l); kalendros, kmynų ir kitų pagardų pagal skonį.

Visus sausus produktus suberiu į dubenį ir permaišau sausom rankom (nepamiršk pasigrožėti visų šitų lukštukų spalvomis).

Atėjo eilė raugui. Pastaruoju metu jį permaišau su šiltu vandeniu ir pilu į sausą mišinį - sugalvojau, kad taip geriau pasiskirstys. Paskui supilu likusį vandenį ir minkau gal 10 minučių. Jei tiki užkalbėjimais, minkant linkėk skalsos ir sveikatos tiems, kurie tą duoną valgys. Arba galvok kitas gražias mintis. Tai veikia (jei netiki, tai vistiek veikia).

Mano permaišyta tešla būna kaip labai tiršta grietinė: ne minkoma, o kabinama. Pakėlus, lėtai drimba nuo rankų:

Atkabinu 2-3 šaukštus raugo kitam kartui (ir draugui) ir tęsiu toliau.

Skardeles ištepu sviestu, dugną pabarstau grūdukais. Šiandien, pvz., vieną barsčiau saulėgrąžom ir kalendra, o kitą - moliūgų sėklom. Galima iškloti ajerais, dilgėlėmis - kas tuo metu labiau prie dūšios. Į vieną skardą sukrečiu maždaug pusę tešlos ir rankomis išspaudžiu kryžių. Taip žymėdavo pirmą duonos kepalą, kai senais laikais ją kepdavo kaime. Taip darau ir aš, daryk ir tu, nes nors ir netiki, vistiek veikia. :)

Į kitą pusę tešlos šįryt pridėjau moliūgų sėklų ir pjaustytų džiovintų slyvų - bus desertinė duona. Galima dėti džiovintas vyšnias, abrikosus, razinas - ką mėgsti. Žiauriai skanu.

Dar kartą permaišau ir sukrečiu į kitą skardelę.

Abiejų viršų pabarstau miltais, uždengiu švaria drobele ir palieku 12 valandų miegoti, t.y. kilti. Šalia pastatau raugą - jį irgi pakildinu prieš dėdama į šaldytuvą. Vieni sako, kad taip jį galima laikyti savaitę, kiti - 10 dienų, aš laikau kartais ir dvi savaites, nieko tokio. Į kamerą nekišu --- kažkaip labai drastiška.

Saldžių sapnų, duonele

Kol tešla kyla, galima labai daug ką nuveikti: miegoti, dirbti, ilsėtis, grybauti ar kažkaip maloniai leisti laiką, nes tam turime 12 valandų. Šį kartą aš ėjau į darbą (ne todėl, kad labai malonu, bet... (pats supranti) :)). Po darbo ir po Mezgimo zonos grįžau namo ir jau nuo durų mane pasitiko švelnus salsvas raugo kvapas. Tai reiškia, kad duona jau visai čia pat. Po rankšluosčiu radau štai ką:

Gerai iškilo! Raugas išburbėjęs, matosi oro burbuliukai - geras užtaisas kitam kepimui:

Raugą uždarau dangteliu ir slepiu į šaldytuvą, o duoną šaunu į orkaitę. Nustatau apie 200 laipsnių, kepti 1 val. ir einu kažką veikinėti, nes yra gražaus laiko. Labai svarbu kepant duoną neatidarinėti orkaitės, nesidaužyti, nesibarti - duona nemėgsta aštrių vibracijų.

Maždaug po 20 min. pradeda skleistis kepamos duonos kvapas ir šiluma. Neaprašysiu, neįmanoma.

 

Atėjus laikui, orkaitę išjungiu, duoną ištraukiu, apdengiu drėgnu rankšluosčiu ir palieku vėsti - kartais apie dvi valandas, o kartais neištveriu ir nukrapštau kokį kamputį su sviestu...

Mano duona

Nepaprastai graži ir neatsivalgomai skani

Užsuk, pavaišinsiu