2013 m. gruodžio 23 d., pirmadienis

Niekada nesakyk "niekada" arba Lietaus pirštinių istorija

Šiandien vaikštau apsvaigusi nuo gerumo, kurio didelį pliūpsnį atsiuntė Ilona, gavusi Lietaus pirštines, kurių atsiradimo istoriją čia trumpai aprašysiu.

Rudenį lengvabūdiškai "pasirašiau" dalyvauti Daivos SWAP'e . "Pasirašiau" ir pamiršau. Rimčiau domėtis į ką čia įsivėliau ėmiau tik tada, kai sužinojau, kad mano SWAPė yra Ilona iš Prancūzijos. Paslaptinga moteris, apie kurią iki tol nieko negirdėjau. Bet geriau už bet kokias žinias kalba jos blog'as ir absoliučiai nereali keramika. Taigi, žiūrinėjau, skaitinėjau blog'ą, grožėjausi ir laukiau ženklo.

Lapkričio 1 d.: įrašas apie pluviophile, kas reiškia Lietaus mylėtoja.

Ir Ženklas tapo Lietaus pirštinėmis.

P.S. Cha cha - kai pernai numezgiau pirmas paveiksliškas "medžių" pirštines, pasakiau sau, kad niekada daugiau... tokio smulkumo ir tokio... nu tokio... niekada daugiau... Bet kai šiemet apžiūrėjau Ilonos darbus ir gimė Lietaus pirštinių idėja, tą "niekada" nupūtė kaip nebuvusį...

(Nenaujas) moralas: niekada nesakyk "niekada". Nes šis žodis nieko nereiškia. Gal tik nevykusį bandymą tuo metu išsisukti, bet nieko daugiau... :)

2013 m. gruodžio 12 d., ketvirtadienis

Kalėdų nuojauta pagal SWAP

Jei atvirai, buvau sau pasakiusi, kad šiemet nedalyvausiu jokiuose dovanų keitimosi vajuose, o it kokia vorė sėdėsiu savo voratinkliuose ir megsiu (arba ne) kalėdines dovanas SAVO žmonėms, pagal temą ir terminus kokių AŠ noriu. Na, išskyrus terminą "Kalėdos", į kurį vistiek turi suspėti, ar būtum vorė, ar bitė, ar musė žiemą...

Bet... cha...  perskaičiau Daivos SWAP'o anonsą... ir (turbūt nesąmoningai) sutikau dalyvauti ... Ir jau nebuvo kur trauktis, tik kurti ir laukti dovanos iš nežinomos savo SWAP'ės :)

Ir štai --- vakar buvo TA diena, kai laiškininkė atnešė DĖŽELĘ nuo mano SWAP'ės Agnės.
Kad DĖŽELĖ ypatinga, supratau iš ženkliukų - ne kasdien gi gauni DĖŽELES, o dar su paukšteliais.
Ak paukščiai paukšteliai, plunksnelės snapeliai - atneškit žinelę mano širdelei...

DĖŽELĖ su paukšteliais sužadino kolegų smalsumą, vis vaikščiojo ratais, kol atplėšiu. O aš: "Ne, - sakau. - Dar turiu nufotografuoti viską, kiekvieną judesį. Tokios taisyklės". Nelabai jie suprato apie tuos judesius ir taisykles, bet vis vaikščiojo. Aš tuo tarpu (su)pakavau kitas - tarnybines - dovanas... Maniškė gi gulėjo ant stalo ir erzinosi.

Bet va, burtas mestas. DĖŽELĖ atverta:

Iš karto padvelkė vilnomis. (Deja vu: pernai broliams pranciškonams dovanojome vilnones pirštines, tai sveikinime rašiau, kad vilna - tai kaip jausmai: šilta, kartais šiurkšti, bet visada --- tikra). Iš DĖŽELĖS padvelkė tikrumu.

Pirštinės iš islandiškos vilnos. Atvirutė su meškiuku. Pati islandiška vilna.
Sagė, nutapyta vasaros pievomis, iš karto nutūpusi ant mano lapsardoko...
Manot, kad viskas?.. Ne! Dar antras sluoksnis... Arbata ir imbieriniai sausainėliai...
Net neįsivaizduoju, kaip viskas tilpo į tą DĖŽELĘ (turbūt dėl paukštelių :), bet ant stalo atrodė maždaug taip - gausumas ir grožis:

Miela Agne, AČIŪ tau už nuostabias dovanas. Tikrą, apčiuopiamą jausmą, kad Kalėdos vis dėlto jau čia pat...

Daiva, AČIŪ tau, kad susukai galvą savo SWAP'u ir toliau suki visokiomis crazy mintimis ir iniciatyvomis. Nuo tokių crazy skaidrėja pasaulis. Bei gi mūsų pasaulėliai, kuriuose viskas ir prasideda.
 Prasmingo laukimo --- jau greitai

2013 m. gruodžio 11 d., trečiadienis

Dviese lietuje po raudonu skėčiu

Dovana išskrido...
Originale vietoj porelės ir skėčio - lekiantis raitelis. Aš perdariau, nes man taip smagiau.


Žmogiukai gavosi kiek primityvoki, bet tebūnie --- kaip simboliai mūsų neišpuoštų sielų, kurios nori laikytis už rankų.

Daugiau apie šį vežantį projektą - vėliau.
Pirštinių originalas čia, o siūlai iš MZ - geriausio pasaulyje SIŪLYNO

2013 m. gruodžio 8 d., sekmadienis

Sulaukiau!

Atsibudau kažkurią naktį po labai tamsaus ir juodo vakaro. Pro langą plūstanti kitokia - melsva - šviesa nepaliko abejonių --- prisniiigooo!

Išeinu į mišką ir skaidrėja mintys, nes jų neslegia stogas, būtinipadarytidarbai, nei laukimas.


O nemigo naktį auginti baubai, pasirodo, tėra auksaspalviai retriveriai... :)


Einu ilgai ir toli, gilyn į savo tankiausią mišką, kol jame taps ramu ir balta