2012 m. birželio 18 d., pirmadienis

Medis, kuris juokiasi, svajoja, žaidžia...

Likus vos dienai iki "Mezgimo viešumoje diena"/ "Tebūnie naktis" ir paskelbto kultūrinio mezgimo projekto, susirūpinau, kad reikia kažkaip specialiai visam šiam reikalui pasiruošti... Todėl per pietus apėjau artimiausias siūlų parduotuves, nusipirkau beveik luminescensinės spalvos siūlų, vakare juos išvyniojau ir nunėriau tris kvadratus - tai bus MEDŽIUI nuo manęs. Katė vėl nesuprato, ko aš čia taip stengiuos, todėl kartais "patikrindavo", o mano tempai po to žymiai sulėtėdavo...
Iš ryto dar prigriebiau kadaise pradėto ir niekadanesibaigiančio megztinio gabalus, dėl sąžinės ramumo pietums iškepiau lazanją ir jau prieš 11 entuziastingai sveikinausi su Sonata Kudirkos aikštėje, širdyje džiaugdamasi, kad šį kartą esu viena iš pirmųjų...
Pradžių pradžia
Pradėjo rinktis Mezgimo zonos fanės, trumpi persimetimai apie šįbeitą ir prasidėjo kūrybiniai pliūpsniai...
Čia vienas iš būdų, kaip "apgauti" dekolte (hmmm, kartais, pasirodo, reikia apgauti). Dar beveik tortinės rožytės, megzti lapai, ažūriniai nėriniai, spalvoti mezginiai, vintage... Po truputį jungiami į formas, kurios tuoj pat nutūps ant MEDŽIO šakų... Komanda natūraliai pasiskirstė į modeliuotojas ir siuvėjas, taigi veiksmas vyko pilnu tempu.

Nuo savęs galiu pasakyti, kad jau seniai buvau tokiame kūrybiniame transe, kai nesinori nei valgyti, nei gerti --- nieko, tik kuo greičiau pamatyti rezultatą... Penkios valandos prasisuko tarsi akimirksniu. Ir tik kai jau beveik baigėm supratau, kad esu baisiai alkana ir taip pat pavargusi...

Ir štai:
Mūsų MEDIS
KITOKIOS šakos
"Colosale", - šaukia prancūzės ir iš karto puola fotografuotis...
Dešinėje - "pražydęs" stulpas
Jaunesnysis brolis
Detalė - augam
Detalė - šliaužiam, bet švelniai



Detalė - rožytė :)
Na, ką dar galėčiau pasakyti... Jei sako, kad vyras turi pasodinti medį, tai gal moteris --- jį apmegzti?... "Jį" - tai ką: medį, ar vyrą?.. Nesvarbu...

Myliu šį medį, apsiūtą kažkada išgalvotais, iščiupinėtais, nuo laukimo (bet ne nuo laiko) pasenusiais lopais. Spinduliuojantį šilumą ir spalvas. Stebinantį ir džiuginantį.

Jei tu gyveni Vilniuje ir prie jo dar nebuvai, tai tik tavo apsisprendimas: ar rasi laiko žaidimui, ar ne. Aš tau linkiu jį pamatyti, nors man tai ir nesvarbu.

Aš džiaugiuosi, kad prie jo pridėjau ranką ir bent akimirkai papuošiau miestą. Kažkas net nusifotografavo ar atsiduso eidamas pro šalį. Ir tikrai nusišypsojo.

Aš labai myliu šį medį.

Grįždama prisėdau po liepa, kvėpdama kone drimbantį medų:

Ačiū ačiū... už kiekvieną lopą, taip gražiai sugulantį į naują paveikslą

2012 m. birželio 9 d., šeštadienis

Orchidėjų šeštadienis

Pernai netyčia išgirdau, kad prie Žaliųjų ežerų auga orchidėjos... Šiemet įkyrokai pristojau prie Živilės, kuri apie visus Lietuvos augaliukus žino viską (net lotyniškus jų pavadinimus) ir nenurimau tol, kol ji parašė sms: JOS žydi... Paklausiau, pasakyk kur, aš nueisiu pažiūrėti. Ragelyje stojo tyla (man pasirodė, kad Živilė juokiasi), tada ji pasakė: gerai, aš tave nuvesiu... Nieko nelaukdamos, išsiruošėme į žygį. Prisijungė kvatoklė Gražvydė, taigi pradžia žadėjo gerumus ir smagumus...

Pakeliui apžiūrėjome kas penktą pakelės augaliuką ir išklausėme be galo įdomių Živilės istorijų apie juos, bet, atsiprašau, neatsimenu.
Staiga Živilė metėsi šonan ir parodė mums neišvaizdų stiebą su rusvais žiedais, kurį aš jau iš tolo įvertinau kaip nereikšmingą džiūveną, nevertą dėmesio...
"Čia orchidėja" - sako Živilė. Iš tiesų, įsižiūrėjus į žiedus, abejonių neliko... Bet tik įsižiūrėjus, tiesa?
Orchidėja lietuviškaikuklioji
Toliau, kiekvienais metais privaloma tvarka, nufotografavau:
Baltesnė už balčiausią sniegą
Akrobatė, bet vistiek tinginė

Raibuliai vandenyje...
... ir danguje
Pagaliau!!! Sunkiai pastebimos. Sunku patikėti, kad čia JOS. Iš pirmo žvilgsnio panašios į vilkdalgius:

Čia nesuprantu: ar pakalnutes fotografavau...
...ar orchidėjas:
Šūkčiojom iš džiaugsmo, lakstėm po apžėlusį mišką, ieškodamos dar ir dar... Živilė sako, kad jas teisingiausia vadinti Plačialapėm klumpaitėm ar Plačialapėm rausvuolėm, bet yra iš orchų giminės...

Tai yra tikriausios lietuviškos Orchidėjos, panašios į iščiustytas gražuoles, kurias gausiai auginame ant palangių. Tik šiek tiek smulkesnės ir auga miške --- gražios, paslaptingos, vylingos...

Kaip jas rasti? Nuo bebrų pusiau pagraužto medžio su trim brūkšniais, paėjus 10 metrų, dairytis dešinėje...
Kelionė atgal buvo poilsinga, su maudynėmis Žaliame ežere, sėdėjimu po liepomis(!) ir plepėjimu apie širdžiai mielus dalykus. Lėta, jauku, gaivu, gera, paprasta, saugu
Grįžusios gėrėme vyną, kavą, džiaugėmės šia diena, susitikimu, žiūrėjome Mano Afrikos nuotraukas ir kalbėjome apie tai, kad Afrikoje žmonės iš (atsiprašau) šūdonieko pasidaro šventę, o pas mus dažnai iš šventės pasidaro (atsiprašau) šūdąnieką. Prisiminiau Zanzibaro laikrodį, kuris visada rodo geriausią laiką, mano gerą laiką Afrikoje, kasdien, ir šiandien, ir dabar...

Eilinį kartą įsitikinau, kad dažniausiai pats pasirenki, kaip jaustis.
Tai, kaip jautiesi, atsispindi bent dvigubai:

Ar saulė šviečia jai, ar lyja - jinai sapnuos paskendus miega
mauruoto liekno viduryje baltesnė už balčiausią sniegą