Ananasas iš Bangladešo arba apie NE NEsakymą

Net nežinau, nuo ko pradėti šią stebuklingą istoriją... Turbūt nuo skambučio, kuris mano sūnų "ištiko" praėjusį šeštadienį, ramiai ir palaimingai važiuojant į kaimą. Savaitgalio planas buvo aiškus ir ramus: lankom seniai matytą ir jau pasiilgtą močiutę. Pakalbėjęs telefonu sūnus rimtu veidu pasakė: "ką tik gavau pasiūlymą skristi į komandiruotę į Bangladešą, išskrendu antradienį, dar turiu pasiruošti"... Pajutau, kad lengvai čiuožtelėjo žemė ir visi savaitgalio planai baigėsi, dorai net neprasidėję. Sekmadienį anksti ryte grįžom į Vilnių ir įsijungėm į pasiruošimą, nes reikėjo nemažai dirbėti tiek iš biznio pusės (čia sūnus su kolegom), tiek prie "skudurėlių". Nežinau kaip jūs, bet man kone prieš kiekvieną rimtesnį išvažiavimą (kad ir prie jūros) norisi atnaujinti garderobą. Na, bent ką nors nusipirkti. O čia - Bangladešas visgi :) Tai šito "skudurinio" reikaliuko ėmėsi moteriškoji pusė, Motiejus dalyvavo kaip manekenas... Galų gale, pavargę, išsekę, alkani, bet patenkinti rezultatu grįžom namo, o antradienį ryte sūnus sėkmingai pakilo link Kopenhagos... Čia keletas ištraukų iš jo priebėgomis rašytų laiškų:
------

"Lėktuve kiekvienas turėjome po savo TV (ekonominė klasė) su daugiau kaip 100 filmų. Lėktuve televizoriai tiksliai rodo, kur esi, kokiame aukštyje skrendi, kokia temperatūra lauke, ir kurioje pusėje Meka. Ir kiek mylių iki jos. 18:30 vietos laiku jau tamsu. Išlipome iš lėktuvo ir pirmas klausimas: „kur išėjimas iš šios bl** pirties“. Tamsu, tvanku, karšta...----

Čia TOKIA separacija. Važinėjam $1M kainuojančia mašina. Aplinkui skurdu...----

Bangladeše yra ~147 mln. gyventojų, plotas -- truputį daugiau nei du kartus didesnis už Lietuvos. 1981 Bangladeše buvo 83 mln. gyventojų. Per 30 metų populiacija padidėjo beveik 2 kartus. Vietos daugiau neatsirado. Žmonės glaudžiasi bet kur...----
Pakilome į viršutinį aukštą ir prabangiai pavalgėme. Vieno patiekalo kaina -- 50-300 Lt. Sulčių stiklinė kainuoja 1000-1500 Tk (30-50 Lt). Apelsinų ir ananasų sultys buvo nuostabios. Nesu gyvenime gėręs nieko panašaus...----

Pavalgyti gavau visko. Buvo tokia specifinė jautiena. Karves girdo alumi, kad mėsa pasidarytų ypatingai minkšta. Ir tuomet mėsa tiesiogine to žodžio prasme ištirpsta burnoje...----

Bangladeše kavos automato pirkti nėra prasmės. Pigiau yra metus samdyti žmogų, kuris tau darytų kavą. Tokio darbuotojo atlyginimas -- $15/mėn. Ir jis už tai galės 24 valandas būti tavo namuose/biure. Šluoti, gaminti kavą, išplauti peleninę, tvarkyti namus. Bus gražiai apsirengęs ir labai laimingas, kad turi tokį darbą...----

Kastinė sistema. Jei gimei būti rikša, visą gyvenimą rikša ir būsi. Jie nesitiki daugiau. Jiems su tuo net taikytis nereikia, klausimų, kodėl taip yra, nekyla... Visuomenė susisluoksniavusi, ir visai ne per prievartą. Todėl man buvo nesuvokiama, kai policininkas virš manęs laikė skėtį arba ėmė nuo mano nugaros kuprinę ir dirbo kaip viešbučio tarnautojas...----

Jei kažkas yra „aukštesnės kilmės“ (tai geriausiai parodo pinigai), jam reikia tarnauti. Šuniškai, be klausimų. Todėl darbuotojai tiek ilgai pas vieną šeimininką ir dirba...----

Lietuviškas maistas, namai, poilsis. Jaučiu, kaip noriu miego ir savų žmonių. Be rodymosi, kiek daug turi pinigų, bet egzotiškų valgių. Noriu namo..."

----

Nuo savęs galiu pridurti, kad ananasas iš Bangladešo buvo nuodėmingai saldus... Sultys varvėjo per pirštus, minkštumas, kvapnumas, niammm... Ir dingo mūsų skrandžiuose net truputį per greitai, pailkdamas tik saldų atsiminimą.

Mintimis vis "atsuku juostelę". Kelionė - nukritusi iš dangaus, kaip stebuklas. Patirtys, kurių iki šiol nebuvo, kontrastai, visiškas KITOKUMAS, išmetantis iš gerai pažįstamų "teisingų" orbitų. Galima sakyti, kad Motiejui pasisekė, nes važiuoti pasiūlė būtent jam, vos mėnesį dirbančiam toje firmoje ir sistemoje. Dar jis tiki savo jėgomis. Dar tikriausiai jis buvo "laiku ir vietoj". Ir dar (svarbiausia!) jis nepasakė NE, nors buvo galima nesunkiai sugalvoti priežasčių, kodėl yra nepasiruošęs ar nepakankamai pasiruošęs. Džiaugsmas tas, kad jis tų priežasčių net neieško.

To ir linkiu, moralo nebus.