O taip vakardienos nuotykius aprašė mano kompanionė ir įvykių liudininkė Živilė. Kai perskaičiau, ištiko antras juoko pliūpsnis (pirmas buvo turguje):
Senokai duoną bekepiau, bet irgi girdėjau, kad parduotuviniai miltai pagedo - duona neiškyla. Todėl susigundžiau Daivos pasiūlymu per pietus Kalvarijų turguje "Mano" malūno miltų nusipirkti. Ir patikrinti ar tai tikrai tas pats dėdulis, iš kurio kažkada esu pirkusi grūdų. Tuomet pirkau tokį mažą kiekį, kad dėdulis pervėrė mane tuo savo ilgu lėtu žvilgsniu svarstydamas - parduot Šitai ar neparduot? Nepaisydamas ilgėjančios eilutės, dėdulis vis žiūrėjo, neskubėdamas apsispręsti ar nenukentės jo savigarba jeigu prasidės su Tokiom Štai. Bet galiausiai nutarė, kad keistuoliai taip pat turi teisę gyventi ir atpylė man tą žiupsnį. Neskubėdamas.
O šiandien jo neskubus, sužavėtas žvilgsnis žvelgė į Daivą. Neatitraukdamas akių ir nekreipdamas dėmesio į besibūriuojančius pirkėjus malūnininkas sudraudė padejėją, kad kreipėsi į ją "ponia" ir liepė sakyti "panelė". Visgi paprašytas nusifotografuoti jis ir vėl įtarė pavojų savo orumui ir nesutiko. Padejėjas šūkaliojo, kad jis tai labai-labai-labai nori būti nufotografuotas, tačiau į jį niekas nekreipė dėmėsio. Galiausiai malūnininkas rado išeitį - sako, nusifotografuosiu, bet tik su panele. Tada ir prasidėjo linksmybės: Daiva su malūnininku atsitojo prie miltų maišų (gaila, kad taip giliai po skėčiu, tamsoje sunku įžūrėti veidus), padėjėjas akimirksniu įsiprašė į kadrą, o aš drebančia nuo juoko ranka spaudžiau fotiką, nes Daiva jau rėkė: greičiau, Živile, jis mane kibina :)
Grįždamos dar užsukome nusipirkti "laisvų vištų kiaušinių".
Kaip smagu, kad mūsų Tėvynėje yra laisvų vištų ir malūnininkų ilgais įsimylėjusiais žvilgsniais :)
Nepamenu, kada taip juokiausi
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą