Sveiki visi, ir vis dar būkite pasveikinti su rugsėjo 1-ąja: Mokslo žinių, Mokslo metų, tarybinės armijos išvedimo, naujo darbų sezono pradžios diena. Daug alaso, sveikinimų, pasirengimo rūpesčių.
Man gi rugsėjo pirmoji - dar ir Gimimo diena. Kaip draugė sako, Uogienės diena, kiekvienais metais tos uogienės vis daugiau :)
Pamenu, kaip rugsėjo 1-ąją iš mokyklos grįždavau su gėlėmis. Jausdavausi keistai, nes šią dieną visi gėles neša į mokyklą, o aš štai grįžtu su puokšte... Ant suolelio prie namų laiptinės paprastai sėdėdavo kelios kaimynės, metai iš metų vis tos pačios. Ir jos man užduodavo vis tą patį klausimą: "Tai kaip čia, vaikeli, tu iš mokyklos neši gėles, kai reikia nešti į mokyklą?.." Aš kažką mykdavau mindžiukuodama ir tikriausiai išraudusi, o paskui sumišusi sprukdavau namo, lydima jų įdėmių žvilgsnių. Grįžusi kišdavau gėles į vazas ir galvodavau, kad geriau jau būčiau gimusi rytoj arba vakar, kad nereikėtų kiekvieną kartą aiškintis dėl tų gėlių... Vėliau supratau, kad tai buvo tiesiog draugiškas "pakibinimas", o aš gimiau pačiu laiku.
Pamenu, kaip rugsėjo 1-ąją iš mokyklos grįždavau su gėlėmis. Jausdavausi keistai, nes šią dieną visi gėles neša į mokyklą, o aš štai grįžtu su puokšte... Ant suolelio prie namų laiptinės paprastai sėdėdavo kelios kaimynės, metai iš metų vis tos pačios. Ir jos man užduodavo vis tą patį klausimą: "Tai kaip čia, vaikeli, tu iš mokyklos neši gėles, kai reikia nešti į mokyklą?.." Aš kažką mykdavau mindžiukuodama ir tikriausiai išraudusi, o paskui sumišusi sprukdavau namo, lydima jų įdėmių žvilgsnių. Grįžusi kišdavau gėles į vazas ir galvodavau, kad geriau jau būčiau gimusi rytoj arba vakar, kad nereikėtų kiekvieną kartą aiškintis dėl tų gėlių... Vėliau supratau, kad tai buvo tiesiog draugiškas "pakibinimas", o aš gimiau pačiu laiku.
Šiaip aš gimtadienių nešvenčiu: nekviečiu svečių, neorganizuoju baliaus, jokių specialių drabužių nei šukuosenų, nei tostų... ne, ne, ne... Todėl mano Gimtadienis subyra į daug mielų šiltų pasibuvimų su draugais, ir kartais užsitęsia iki spalio vidurio. Visada - lydimas atradimų.Šiemet sužinojau (o gal - prisiminiau), kad mano ženklas pagal senąjį lietuvių tikėjimą - Gervelė. Gražus, orus, laisvas paukštis, kurį pamačius man norisi nutildyti triukšmą savyje, tik tyliai stebėti... Daug kodų apie Gervelę atskleidė etnoastronomas J. Vaiškūnas, o aš tyliai džiaugiausi, nes daugelyje jo žodžių atpažinau save.
Reiškia, nuo savo prigimties toli nenubėgau --- to visiems labai linkiu.
Reiškia, nuo savo prigimties toli nenubėgau --- to visiems labai linkiu.
Tai su gimtadieniu.. Nekazkoks buvo mano pasirodymas telefonu :) Geru, turiningu metu ir kad pasibuvimai ne iki spalio, o iki kito rugsejo uztruktu :)
AtsakytiPanaikinti