Taip atsitiko, kad per šią savaitę patyriau dvi labai skirtingas maisto istorijas: vieną "Kinų rožėje" (žr. žemiau), o kitą - "Jaltoje".
Šiandien su draugėmis aplankėme NDG parodas, o paskui atėjo laikas pietums. Kadangi mes šiek tiek nurautos, parodos irgi, tai norėjosi ir atitinkamų pietų: kad būtų nesuplanuota nuotaika, aplinka, maistas...
Buvau girdėjusi gerus atsiliepimus apie restoraną "Jalta" Žvėryne, tad daug nesvarsčiusios jį ir susiradom - tikrąja to žodžio prasme, nes nors restoranas arti gatvių, bet neišreklamuotas, tad reikia pasidairyti, kad jį atrastum. Savininkas vėliau sakė, kad jie nesimarketina, todėl ir nėra žėrinčių iškabų... Bet tai ir gerai.
Restoranas senoje troboje. Atrodo, kad išlaikytas autentiškas išplanavimas, pečius ir dvasia. Įėjus pro kiemo vartus, nuotaika tingi: tingus maloniai pasisvekinęs savininkas, tingi katė viduje, tiesiog tingi savaitgalio popietė.
Beje, čia dar užgyvinti sovietinių laikų simboliai (baldeliai, liustrai, tarakonai), todėl "Jalta" yra ne tik pavadinimas, bet ir koncepcija bei tam tikro mūsų gyvenimo laikotarpio kvintesencija.
Jei nori, gali sėdėti viduje šalia katės, pečiaus ir gražių paveikslų. Jei nori, gali sėdėti lauke už žiedlapiais apsnigto stalo... Jis toks tik šiandien, ryt jau kitoks. Žavu, tiesa? De javu???
Meniu... atnešė nukopijuotus paglamžytus lapus su vakaro meniu... Na, dar ne vakaras, tik 3 valanda dienos, bet čia juk Jalta :)
Išsirinkau trintą salierų ir obuolių sriubą, salierus su vyno ir ančiuvių padažu ir dar pagalvojau, kad gal visai suviliotų "Jaltos" morkų pyragas... bet vėliau. Sriuba:
Labai skani, su pridėta duonos riekele, už kurią nepaprašė papildomo lito.
Salierų su ančiuviais nespėjau nufotografuoti - puolėm taršyti vos tik atnešė... mmmmhmmm
Tada atėjo padavėja ir pasakė, kad savininkas vaišina mus firminiu morkų pyragu... Vėliau atėjo savininkas ir paklausė ar viskas gerai mums čia... Tikriausiai jis iš tų žmonių, kurie nebijo mylėti ir nebijo duoti...
Čia prisiminiau kinų rožos zombius ir supratau, kad tai jau praeitas etapas. Ačiū, kad atvedė mane čia...
Pyrago nespėjau nufotografuoti, nes buvo labai skanus...
"Jalta" - rekomenduoju neformatams
Šiandien su draugėmis aplankėme NDG parodas, o paskui atėjo laikas pietums. Kadangi mes šiek tiek nurautos, parodos irgi, tai norėjosi ir atitinkamų pietų: kad būtų nesuplanuota nuotaika, aplinka, maistas...
Buvau girdėjusi gerus atsiliepimus apie restoraną "Jalta" Žvėryne, tad daug nesvarsčiusios jį ir susiradom - tikrąja to žodžio prasme, nes nors restoranas arti gatvių, bet neišreklamuotas, tad reikia pasidairyti, kad jį atrastum. Savininkas vėliau sakė, kad jie nesimarketina, todėl ir nėra žėrinčių iškabų... Bet tai ir gerai.
Restoranas senoje troboje. Atrodo, kad išlaikytas autentiškas išplanavimas, pečius ir dvasia. Įėjus pro kiemo vartus, nuotaika tingi: tingus maloniai pasisvekinęs savininkas, tingi katė viduje, tiesiog tingi savaitgalio popietė.
Beje, čia dar užgyvinti sovietinių laikų simboliai (baldeliai, liustrai, tarakonai), todėl "Jalta" yra ne tik pavadinimas, bet ir koncepcija bei tam tikro mūsų gyvenimo laikotarpio kvintesencija.
tokias liustras prisimenu iš savo ankstyvos vaikystės |
pliušinė voverė medyje |
De javu |
Nuotaika laisva |
Katė prijaukinta |
Išsirinkau trintą salierų ir obuolių sriubą, salierus su vyno ir ančiuvių padažu ir dar pagalvojau, kad gal visai suviliotų "Jaltos" morkų pyragas... bet vėliau. Sriuba:
Labai skani, su pridėta duonos riekele, už kurią nepaprašė papildomo lito.
Salierų su ančiuviais nespėjau nufotografuoti - puolėm taršyti vos tik atnešė... mmmmhmmm
Tada atėjo padavėja ir pasakė, kad savininkas vaišina mus firminiu morkų pyragu... Vėliau atėjo savininkas ir paklausė ar viskas gerai mums čia... Tikriausiai jis iš tų žmonių, kurie nebijo mylėti ir nebijo duoti...
Čia prisiminiau kinų rožos zombius ir supratau, kad tai jau praeitas etapas. Ačiū, kad atvedė mane čia...
Pyrago nespėjau nufotografuoti, nes buvo labai skanus...
"Jalta" - rekomenduoju neformatams