Šiaip Vytas žuvų nevalgo ir iš tolo jų vengia nuo vaikystės. Kai vaikai dar buvo visai maži, eidavome pasivaikščioti į Vingio parką. Pro pirmą Vilniuje savitarnos parduotuvę IKI Žvėryne. Dažnai užsukdavome. Aš vaikščiodavau tarp lentynų, apsalusi kilnodama prancūziškas prekes ir svajodama, kada galėčiau jų įpirkti namams. Vytas gi, iš prigimties VisoPasaulioDraugas, ieškodavo, su kuo galėtų pasisveikinti. Atrado žuvytes. Tos žuvytės buvo pusiau paskersti karpiai, kurie klusniai gulėjo ant padėklo, bet vis dar kvėpavo. Kai priėjo Vytas ir pradėjo su jais kalbėtis, vienas karpis ėmė spurdėti ir visaip tampytis. Vytas žviegdamas išlėkė iš parduotuvės ir tą dieną jo meilė žuvims baigėsi... ilgam...
Dabar grįžkime į užvakar ir įsivaizduokime, kaip Vytas parveža namo žuvis ir gauna pasiūlymą jas valyti... Džiaugsmo nebuvo, bet nebuvo ir murmėjimų, kas mane labai nustebino. Ištraukę žuvytes, ėmėm spėlioti, kaip jos vadinasi. Variantų buvo įvairių, todėl pavadinome tiesiog Žuvimis. Tikriausiai tai kuojos, bet neįrodyta. Parodžiau kaip valyti, valosi lengvai, taigi vaikinas ėmėsi darbo ir laiks nuo laiko perklausdavo, kokia čia problema valyti žuvis. Na, problema in general yra lakstantys žvynai ir smarvė. Bet jis dar nesuprato, ką reiškia ešerys... :)
Nuo sofkutės stebėjau susikaupusį Žuvis rakinėjantį sūnų ir vos galėjau sulaikyti juoką... Desperatiškai skusti ešerį, netrukus hmmmm... neužilgo "šypsojosi" kaip Jis:
Vytas ir Ešerys (nuotrauka necenzūruota) |
Gavau paklausimą, kodėl nevalau žuvų. "Nes aš ne žvejo žmona, o mama", - pasakiau. Nors iš tikrųjų galvoju, kad žuvis turi valyti tas, kas jas gaudo. Geriausia, kad namo parvežtų išdarinėtas, tereikėtų jas perplauti ir iškepti. Jei kas nors galvoja kitaip, tegul valo žuvis ir džiaugiasi :)
Kadangi Močiutė patarimų dėl ešerio nedavė, paklausė Google. Išsirinko du variantus: A) vienas žvejys rodo, kaip įpjauna ešerį ties nugaros peleku, paskui dviem pirštukais mikliai nulupa odą su visais žvynais. Gaunasi baveik gatavas file... (jauti jėgą?) B) Kitas pataria panardinti ešerį į verdantį vandenį, o paskui nulupti skūrą su visais pelekais. Vytas nusprendžia išbandyti abu: jei nepavyks A, pribaigs su B.
Vėl triūsia ties ešeriu, rezultate turim ešerienos košę su skūra, kaulais ir nuo apvirimo suminkštėjusia mėsa. Prabangusis ešerys iškilmingai keliauja į šiukšlių dėžę, o Vytas, baigęs valyti žuvis, su palengvėjimu atsidūsta. Ir paniekinamai drebia: "Apsibezdėjusios žuvys..."
Bet --- jis mėgsta jas žvejoti :)