Sunki diena ir prislėgta nuotaika. Viskas nervina. Kelias eina palei plentą, laiks nuo laiko maišosi vokiečių "piligrimų" grupė (apie 60 žmonių: pavažiuoja autobusu, tada paeina kažkiek, vėl pavažiuoja). Noriu jų išvengti, todėl tenka manevruoti: tai paspartinti žingsnį, tai stabtelėti, kol ta gauja nutols.
Skauda pečius, kojas, padus. Keikiu save, kad pasiėmiau per daug ir per sunkius daiktus: mano kuprinė apie 12 kg, tuo tarpu kitų iki 10, netgi apie 7 kg... Keikiu save, kad pasiėmiau vienos labai geros firmos batus, kurie, pasirodo, realiai nepritaikyti ilgoms kelionėms, nes per ploni padai. Ilgiau einant pradeda skaudėti pėdas. Bandau tą skausmą ignoruoti, eiti toliau, galvodama kad prisitaikysiu ir praeis. Nieko panašaus: skausmas didėja, kol tampa įkaitusiais elektros impulsais, veriančiais visą kūną. Tada metu į šalį aiškiai per sunkią kuprinę, nutraukiu batus ir leidžiu pėdoms pailsėti.
Vis dėlto 20 km šiaip taip nueinu. Ir pradedu regzti planą, kaip lengvinti kuprinę ir gydyti pėdas...
Skauda pečius, kojas, padus. Keikiu save, kad pasiėmiau per daug ir per sunkius daiktus: mano kuprinė apie 12 kg, tuo tarpu kitų iki 10, netgi apie 7 kg... Keikiu save, kad pasiėmiau vienos labai geros firmos batus, kurie, pasirodo, realiai nepritaikyti ilgoms kelionėms, nes per ploni padai. Ilgiau einant pradeda skaudėti pėdas. Bandau tą skausmą ignoruoti, eiti toliau, galvodama kad prisitaikysiu ir praeis. Nieko panašaus: skausmas didėja, kol tampa įkaitusiais elektros impulsais, veriančiais visą kūną. Tada metu į šalį aiškiai per sunkią kuprinę, nutraukiu batus ir leidžiu pėdoms pailsėti.
Vis dėlto 20 km šiaip taip nueinu. Ir pradedu regzti planą, kaip lengvinti kuprinę ir gydyti pėdas...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą