Šiąnakt Europa pradėjo gyventi žiemos laiku. Anksčiau vaikiškai džiaugdavausi, kad šią naktį galėdavau valanda ilgiau pamiegoti. Čia gi džiaugsmas buvo mažas, nes laukiau ryto ir norėjau kuo greičiau ištrūkti iš sausakimšos prieglaudos. Bet tingieji prieglaudos prižiūrėtojai neperstatė laiko, šviesa įsijungė valanda anksčiau, sugriebiau daiktus ir pradėjau karštligiškai kišti juos į kuprinę. "Karštligiškai" nereiškia "netvarkingai", nes per tiek dienų kiekvienas daiktas įgijo sulankstymo tvarką ir vietą kuprinėje, taigi net skubėdama, pusiau sąmoningai, viską susikraudavau teisingai. Palieku burnojantį ir rankom mostaguojantį prancūzą (jam trūko miego, labai pyksta - jaunas dar :), snaudžiantį miestą ir sparčiu žingsniu leidžiuos link upės. Tiltas per upę siauras ir labai aukštas - einant barška, dreba. Bijau tokio aukščio, todėl labai laukiu kito kranto... Prašvito. Giedra, oras kaista. Kelias veda aukštyn-žemyn: per ąžuolų giraites, snūduriuojančius kaimelius su akmeniniais namais ir grįstomis gatvėmis. Vešli augmenija plūsta, varva, apkabina, svaigina: hortenzijos, jurginai, vynuogės, dracenos, palmės... 
Tylios bažnytėlės ir kapinaitės. Tingios katės ir abejingi šunys. 
Karvės, avys, nenustygstantys ožiukai. Ramus, tingus, lėtas, paprastas, aiškus gyvenimas - bent jau taip atrodo iš šalies.
Tylios bažnytėlės ir kapinaitės. Tingios katės ir abejingi šunys. 
Karvės, avys, nenustygstantys ožiukai. Ramus, tingus, lėtas, paprastas, aiškus gyvenimas - bent jau taip atrodo iš šalies.
Per pusryčius susipažįstu su belgu Jan. Šnektelim apie šį bei tą, išsiaiškinam, kad Jan domisi kalbomis, buvo portugalų kalbos mokytoju, bet metė. Prieš keletą metų St. Peterburge mokėsi rusų k. Kadangi ir aš šios kalbos dar nepamiršau, toliau einam kartu ir šnekam rusiškai. Cha, egzotika. Klausiu, ką veiks grįžęs. Sako, rašysiąs knygą, nes tai jo svajonė. Hm, o ką aš veiksiu grįžusi, susimąstau bene pirmą kartą...
Palace de Rei. Allbergue įrengtas sename name. Drėgna, tamsu, sienos apipelijusios, dušai be durų ir bendri tiek vyrams, tiek moterims. Bet tik viena naktis, nieko tokio. Įsikuriu ir išlendu į lauką. Miestas neįsimintinas, niekur eiti nesinori, nebent į supermarketą. Už keleto metrų susitinku Rosalin, nusprendžiam eiti gerti alaus. Aikštėje prisijungia vokietės, šveicarai, brazilai, suklegom, sušnekom ir atsirado būdinga vakaro nuotaika:
Toliau dar ėjom kažkur vakarieniauti - sočiai, ilgai, linksmai... ir labanakt. Nueiti iki supermarketo nebeliko laiko.
Miegu blogai, nes vis įsivaizduoju, kad manimi vaikšto blakės... Prabundu ir kasausi...Camino senbuviai sako, kad blakių čia yra visur, tik kanda jos tuos, kurie labiausiai dėl to nervinas ir bijo. Aš jau irgi esu tarp šių "išrinktųjų". Brrr... Kai pagaliau pavyksta užmigti, sapnuoju, kad mezgu didelį pūkuotą daiktą iš minkštų spalvotų siūlų. Gal tai mano svajonės? O gal namų ilgesys?
Palace de Rei. Allbergue įrengtas sename name. Drėgna, tamsu, sienos apipelijusios, dušai be durų ir bendri tiek vyrams, tiek moterims. Bet tik viena naktis, nieko tokio. Įsikuriu ir išlendu į lauką. Miestas neįsimintinas, niekur eiti nesinori, nebent į supermarketą. Už keleto metrų susitinku Rosalin, nusprendžiam eiti gerti alaus. Aikštėje prisijungia vokietės, šveicarai, brazilai, suklegom, sušnekom ir atsirado būdinga vakaro nuotaika:
Toliau dar ėjom kažkur vakarieniauti - sočiai, ilgai, linksmai... ir labanakt. Nueiti iki supermarketo nebeliko laiko.Miegu blogai, nes vis įsivaizduoju, kad manimi vaikšto blakės... Prabundu ir kasausi...Camino senbuviai sako, kad blakių čia yra visur, tik kanda jos tuos, kurie labiausiai dėl to nervinas ir bijo. Aš jau irgi esu tarp šių "išrinktųjų". Brrr... Kai pagaliau pavyksta užmigti, sapnuoju, kad mezgu didelį pūkuotą daiktą iš minkštų spalvotų siūlų. Gal tai mano svajonės? O gal namų ilgesys?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą