2009 m. rugsėjo 24 d., ketvirtadienis

Ženklai

Pavadinau "ženklai", nors pradėsiu nuo baimių... Užpraeitą naktį atsibudau apimta nerimo ir ilgai negalėjau užmigti. Taip, aš pradėjau nerimauti dėl savo būsimos kelionės. Supratau, kad aš tiesiog BIJAU: skristi, persėsti Londone, nakvoti Santandere pas tūlą ispaną, bijau paklysti, bijau, kad bilietas į vieną pusę, bijau blogo oro, bijau palikti katę, bijau... o labiausiai turbūt bijau nežinomybės, kuri ir traukia, bet kartu ir baugina.

Dabar apie ženklus.
Jau rašiau, kad mėgstu paskaityti Bibliją. Ir vakar rytą ją atsiverčiau "pagal grafiką". Štai: "Nieko neimkite kelionei: nei lazdos, nei krepšio, nei duonos, nei pinigų" (Lk 9, 1-6). Nežinau, ar po tos išblaškytos nakties galėjau tikėtis didesnės paguodos ir nusiraminimo. Kažkaip gelmingai pajutau, kad reikia ne stengtis numatyti visus galimus įvykius ir situacijas, ne trokšti nuo visko apsisaugoti, o tiesiog eiti. Pakankamai daug ir ilgai gyvenime bandžiau "apsisaugoti". O po to liūdnai žiūrėjau, kaip tos iliuzinės "apsaugos" griūva. Smėlis, miglų migla. Todėl šį kartą ne apsisaugoti, o atsiduoti: Keliui, Minčiai, Jausmui.
O šiandien iš beveik svetimo žmogaus, kuris linki man gero, gavau šią nuorodą: http://www.youtube.com/watch?v=QDOTJHbwRj4

Ženklai net iš piešinio batų žingsniams eit link nematomo

2 komentarai:

  1. Tai normalu, kad atsiranda baime,jei jos nebutu sakyciau, kad tau viskas dzin, tu nieko negalvoji, o plauki pasroviui.Zinau viena, kad tu stipri ir nugalesi savo "baime", niekur tu nedingsi, nuskrisi laimingai, drasiai persesi i kita lektuva ir rasi kalba su su tulu ispanu:)O kate neprapuls..tik isdaigu manau prikres..privarys i batus arba kokiam spintos kampe, nes supras kad ja seimininke paliko, tik nezinos kiek ilgai ir kodel:)

    AtsakytiPanaikinti