Mėgstu paskaityti Bibliją. Skamba gal kiek lengvabūdiškai, bet būtent taip: mėgstu paskaityti... Dažnai būna, kad atsiverčiu, perskaitau atverstą vietą ir pagalvoju, ką tai sako man... Ar skamba? Kartais taip, kartais ne. Yra keletas vietų, kurios gyvos manyje, kaip gyvi prisiminimai, žodžiai, vaizdai, kvapai - tai, kas SKAMBA...
O štai praeitą šeštadienį Bibliją skaičiau tvarkingai, t.y. pagal kalendorių. Istorija tokia: Mozė su izraelitais tęsė kelionę (klajonę) per dykumą į Pažadėtąją žemę. Žmonės neteko kantrybės ir ėmė priekaištauti Dievui ir Mozei, kad neturi nei maisto, nei vandens, kad bjaurisi niekam tikusiu maistu. Tada Viešpats pasiuntė žmonėms ugningus žalčius. Jie gėlė žmones ir nuo to daug izraelitų mirė. Išsigandę žmonės ėjo pas Mozę ir prašė užtarti juos pas Dievą, kad atimtų žalčius. Viešpats tarė Mozei: "Pasidirbk ugningą žaltį ir pridėk jį prie stulpo. Kiekvienas, kuris yra įgeltas, pažvelgs į jį ir išliks gyvas". Mozė padirbo vario žaltį ir pridėjo jį prie stulpo. Kai tik žaltys ką nors įgeldavo, tas žmogus pažvelgdavo į vario žaltį ir likdavo gyvas. (ST, Sk 21, 4-9)
Kas "suskambėjo" manyje?
Būna, kad "užsiproblemini" ir pradedi inkšti, dejuoti, trypčioti, skųstis (= izraelitai priekaištauja dėl netikusio maisto). Nesvarbu, kokia tai problema - vienodai lengvai įstringam ir didesnėse, ir (ypač) mažesnėse. Savo delsimu ir verkšlenimu prisišaukiam dar daugiau nevilties ir nerimo (= užsileidžiam ugningus žalčius). Ką daryti? Biblija siūlo: leisk sau pajusti, atpažinti, pripažinti ir įvardink tai, kas tave labiausiai slegia (= pagal ugningą žaltį pasidirbk vario žaltį). Ištrauk savo geluonį į viešumą ("viešuma" - tai asmeninė akistata su savo problema). Drąsiai žvelk geluoniui "į akis" (ne slėpkis, o atvirai žiūrėk, jausk, išsisakyk). Nes tik taip - "apžiūrinėjant", vartant, čiupinėjant problemą - ateis sprendimai ir veiksmai. Pradėsi gyti (= "išliksi gyvas").
Atradau, kad Biblijoje(!) labai paprastai ir aiškiai aprašytas modelis, apie kurį ne kartą girdėjau bent kiek su psichologija susijusiuose seminaruose. Tiesa, jei ne tos girdėtos teorijos, šis skaitinys tikriausiai nebūtų taip suskambėjęs. O štai ėmė ir suskambėjo...
Nulenkti galvą prieš Biblijos gelmes ir atverti širdį skambėjimams...
Puiki analogija. Manau, reikia nemažai panašios patirties (tekstų ir mąstymų) kad tokie dalykai paaiškėtų...
AtsakytiPanaikintiMta, reikia ir patirties, ir tekstų, ir mąstymų. O taip pat ir švaraus supratimo, kad nėra baigtinės minties nei absoliučios tiesos. Kad už kiekvienos minties, tiesos ar kampo dar kažkas yra. Galbūt ir laukia :)
AtsakytiPanaikinti