Laikas, kuris neįsiskaičiuoja

Praėjęs savaitgalis jau nuo kažin kada žadėjo būti turtingas - jau vien bilietukai į Metropolitan žvaigždžių kocertą turėjo savyje tooookį pažadą... Bet kai mano mylima draugė Danutė paskambino ir pasiūlė tuopačiu paplaukioti jachta, supratau, kad savaitgalis žada būti dar ir pašėlęs...

Kai šeštadienį Vilnių talžė škvalas, aš vairavau į Kauną ir nieko apie tai nežinojau. Sekmadienio rytas buvo pilnas žydro dangaus ir baltų debesų - tobulas oras plaukti jachta - tad nieko nelaukę į tą jachtą ir sulipome.

Aš gavau pavairuoti, kapitonas Dalius dar bandė mane išmokyti kokių tai triukų, bet aš vairą vis užsukdavau ne į tą pusę ir gaudavosi nei šis nei tas. Tada nusprendžiau, kad geriau jau aš eisiu į laivo priekį ir iš ten žiūrėsiu į debesis, nes paprastai tokiems "niekams" mano sureikšmintoje dienotvarkėje vis maža laiko...

Tad patogiai įsitaisiau laivo priekyje ir žiūrėjau... žiūrėjau... dainavau apie aitvarus, vėją, saulę ir meilę... dar žiūrėjau... dar dainavau ir buvo taip beprotiškai gera ir lengva...

Nekreipiau dėmesio, kad balti debesų kamuoliai virsta pilkomis duknomis, kad kyla vėjas... Tik dar garsiau dainavau, nes jachtą vis smagiau supo, o man buvo vis linksmiau... Paskui kaip kokioj siaubo pasakoj staiga kilo vėjas, bangos, jachtą pradėjo lenkti prie vandens, o aš dainas perjungiau į klyksmą... iš baimės. Jachta buvo pasvirusi tiek, kad gulėdama ant denio, aš galėjau tiesiog nužengti į vandenį - tereikėjo tik pasileisti... Kapitonas Dalius man šaukia, kad lipčiau į kajutę - kokiatenkajutėašnegaliupasileistibijaubijaubijau. Mariose vaizdelis maždaug toks:

Galiausiai mano draugė atidarė kajutės liuką, ištiesė ranką ir aš staigiai įsliuogiau vidun. Ir nelindau laukan, o žiūrėjau iš vidaus, kaip atrodo tie, kurie stengiasi išlaviruoti šioje stichijoje:

"Kovų" draugė Danutė su lašais ant veido -
šypsosi tik todėl, kad aš labiau bijau. Pati irgi bijo.

Kiaurai permirkęs kapitonas Dalius - ramus, jam ne pirmas kartas toks...

Baimę po truputį keitė juoko priepuolis ir mes pradėjo taip durnai juoktis, kad škvalas neiškentė ir baigėsi, apdovanodamas mus gražiausia dviguba vaivorykšte...

Per kelias minutes įspindo saulė, bangos nurimo ir apie buvusį siausmą liudijo tik ši švytinti juosta :) Man buvo biškį gėda dėl savo baimės, todėl grįžusi iš karto ėjau 20 min. pamiegoti, kad iki koncerto suspėčiau persijungti į ramesnį režimą.

... pasakysiu aš tau, kad toooks laikas neįsiskaičiuoja į amžių, o įsiskaičiuoja tik į Gyvenimą - jo apstybę ir džiaugsmą...
Ačiū