Ženklas: pasirinkti mintis

Iš šios dienos skaitinio: "Taigi įsidėkite sau į širdis ir iš anksto negalvokite, kaip ginsitės; aš jums duosiu tokios iškalbos bei išminties, kad negalės nei atsispirti, nei prieštarauti visi jūsų priešininkai." (Lk 21, 14-15)

Pagalvojau, kad kartais (gal dažnai?) nerimą, bejėgiškumą, baimę veikti užauginu iš savo pačios minčių, išgalvodama situaciją, kurios gal nė nebus... Kaip šiandien sakė Saulius: mes minčių nesugalvojam, jos pas mus tiesiog ateina. Ir mes patys pasirenkame, kurias praleidžiame, o kurias fiksuojame. Į jas ir sudedame savo energiją...

Dvi įžvalgos apie mintis per vieną dieną--- tai ženklas?

Įžvalga

Toks rytas

Man patinka rytai be aiškaus plano. Gali gulėti. Gal gerti kavą. Gali glostyti katę. Gali megzti. Gali klausyti lietaus. Gali žiūrėti pro langą. Gal verkti dėl liūdnos savo meilės. Gali tylėti. Gali melstis. Gali vėl gerti kavą. Gali skaityti. Gali nesiprausti. Gali miegoti. Gali žiūrėti saldų filmą. Gali liūdėti. Gali rašyti blog'ą. Gali taukšti niekus. Gali valgyti šokoladą. Gali norėti. Gali nenorėti. Gali svajoti

Gali sustoti.

Šventoji žemė. Skaidrumu labai persmelktos dienos arba Nesirašo

Nuoširdžiai prisipažįstu: labai keista kelionė. Tikrai labai keista. Nes aš labai seniai ir visa savo esybe į ją labai norėjau, o dabar... neklausinėkit, kaip ten buvo, nes nesipasakoja. Ir nesirašo.

Buvo skaidru, švelnu, sklandu, giedra, smagu, pilna, gražu, baugu, jautru, gilu, linksma, džiaugsminga, skaudu, aštru, anksti, vėlu, skanu, šalta, jausminga, karšta, balta, šviesu, šventa... O kaip tą papasakot - nežinau. Po kitų kelionių įspūdžiai liejasi laisvai, o čia... nesipasakoja. Tarsi norisi savyje kuo ilgiau išlaikyti tas skaidrumu persmelktas dienas.

Gal tai, ką patyriau, dabar kažką keičia manyje? Gal dar bręsta: kol išeis, išsiverš, plaudamas mano išpuoselėtas užtvaras ir suspaudimus. Gal dar viskas bus, nereik skubėt.

O kol kas ačiū jums, mano kelionės draugai --- nuoširdžiai, atvirai, džiaugsmingai ačiū.

AČIŪ plevenantiems angelų sparnams, kurie lydėjo mus visą šią kelionę. AČIŪ Dievui.

Duonos padauginimo vieta

Tiberiados ežeras iš Kafarnaumo

Nuo Taboro kalno

Bananų pardavėjas

Getsemanės sodas

Kedrono slėnis

Katė

Malda

Šiandien tiek...

Šventoji žemė. Pradžia: spalio 9 d.

Atsibundu ir suskaičiuoju darbus: atsirinkti daiktus, supakuoti; kažkur nuvažiuoti; paimti, nuvežti, parnešti; išskalbti, nuplauti, išvalyti; surinkti, užsukti, išmesti; parašyti, nuspręsti, atsakyti... Diena pilna kaip kibiras, o pavakarį man jau reikia skristi... Kažkada susikraunu lagaminą (nepamirštu mezginių:)), kažkada išsiunčiu atviruką, kažkada prisimenu kaip rėkė katė, kai vežiau ją "atostogų" į kaimą, kažkada atvažiuoju į oro uostą, kažkada išskrendu...

Ryga. Desperatiškos pastangos susitikti  ir sunkus liūdesys, kad nepavyko, nes būtų neužtekę laiko grįžti į lėktuvą. Ilga eilė, įkyrus patikrinimas ir mieguistas, vis šiltėjantis skrydis. Lipnų nakties miegą išblaško vaizdas pro lėktuvo liuką: jūros pakrantė kiek akys užmato nubarstyta šviesos taškais ir ūkais. Nakties tamsoje atrodo, tarsi jonvabaliai ir andromedos sudarė vieno vakaro sąjungą, kad apšviestų Tel Avivą... Nemačiau gražesnio naktinio miesto vaizdo... Arba neatsimenu.

Tel Avivas. Milžiniškas oro uostas, bet man nesvarbu, nes mano rodyklės veda link išėjimo. "Muitinė": ko atvažiavot, kas tokie esat, ar iš viso turite teisę čia būti... Miestas trenkia šutintom bulvėm, galvą spaudžia tiršti bugenvilijų žiedai, +27, palmės, žiedlapiais nubarstyti šaligatviai. Autobusiuku riedame į Nazaretą. Marina miegas. Kažkaip pasiekiame viešbutį, kažkaip įsikuriame, kažkaip susitariame dėl pusryčių... Gal nieko ir nesapnavau, iki pusryčių 3 val., po langais žviegia mašinos ir ūbauja muedzinai.

Būk pasveikinta, mano Šventoji žeme!

Svajonės pildosi!

Vis dar daug svajoju ir kalbu apie savo svajones. Ateina laikas, kai galiu jas skaičiuoti, nes labai daug išsipildė. Gyvenu, dirbu savo mažus ir didelius darbus --- ir tas laikas ateina.

Taip ėjau į dar vieną išsvajotą - kelionę į Šventąją žemę. Apie Izraelį galvodavau su pagarba, kuri ilgainiui virto noru, o dar vėliau - troškimu šią šalį pamatyti. Šią trauką labiausiai stiprino Biblijos skaitymas, kitų susižavėjimas ir įgimtas kelionių magijos jausmas. Biblija ir šilti Bernardinų bendruomenės santykiai atvedė prie sprendimo, kad į Šventąją žemę važiuosiu ne su turistų, o su piligrimų grupe.

Taigi, kelione kliedėjau jau gana seniai. Kliedėjau, bet nieko nedariau. Daugiau kaip prieš dvejus metus mišiose susitikau parapijietę, kuri pasakė, kad suformuota grupė į Izraelį, vietų jau nėra. Nebent įsiprašyčiau "per kunigą". Mokykloje niekada nebijojau mokytojų, universitete - dėstytojų, bet štai kunigų kurį laiką privengiau. "Prašyti per kunigą" tuo metu man sukėlė nerimą, bet labai trumpam --- po keleto minučių jau stovėjau prie zakristijos durų. O dar po keleto minučių pro jas išėjau spindėdama iš laimės, kad "mane priėmė". Grįžau namo su gera naujiena ir pakylėtu jausmu. Bet dvejų metų laikotarpis šiek tiek trikdė, nes tokiam laikui aš iš viso nieko neplanuoju, o čia suplanavau atostogas.
Bet spalio 9 d. vis dėlto atėjo...

Viskam yra metas, ir kiekvienam reikalui tinkamas laikas po dangumi (Koh 3,1).

Pažvelk į Rytus, Jeruzale, pamatyk džiaugsmą, kuris tau sklinda iš Dievo

Tu būsi vadinama nauju vardu,

kurį pats VIEŠPATS tau suteiks.

Tu būsi puošni karūna VIEŠPATIES rankoje,

karališka diadema savo Dievo dešinėje.

Iz, 62

Išvažiuoju, kur dar nebuvau, ir antrą rudenį iš eilės --- į gyvenimo kelionę. Vėl viską turiu: ilgą kelią po kojom ir laisvę širdy. Ate!

100 pranešimas. Ruduo - ačiū

Pamačiau, kad šis pranešimas jau 100-sis. O niekotokio neturiu. Net temos. Įlindau, galvoju kažką išleisiu iš savęs, kas spurda...

Tai va, ruduo. Atvėso lauke. Atvėso ir širdyje, nes į užsienius jau išvažiavo abu vaikai. Nors jau ir pernai negyvenom po vienu stogu, bet kol bent vienas buvo Vilniuje, pleveno toks artumo su abiem jausmas: kai norisi paskambini, paklausai, išgirsti... daugiau tarsi nieko ir nereikia. Giliai širdyje džiaugiausi, kad taip "sklandžiai atsiskyrėm", o dabar, va, vėsu. Skype, gmail, Outlook, dar kažkas ir bile kas ---- niekas neatstos buvimo arti: ne kasdien, net ne kas savaitę, bet vistiek --- arti. Arčiau negu Ryga ir arčiau negu Glasgow :)

Ir dar ruduo. Darbai, derliai, vėl darbai --- jaukus atsivėrimo ir savęs atradimo džiaugsmas: čia ir dabar, aš ir kokia esu.

Vis dar ruduo. Spalvoti lapai, bespalviai lietūs, aštrėjantys kvapai, margi skėčiai, aromatinės žvakės, švelnėjantys siūlai, šiltėjantys delnai. Tai vis ruduo.

Ir vėl ruduo. Gimtadienis pirmą rudens dieną, keista dovana, šilumingi savaitgaliai, veriantys prisiminimai apie praėjusį rudenį, artėjanti išsvajotoji kelionė į Jeruzalę...

Gausybė išsvajotų išlauktų ištylėtų dovanų. Tikėjimas tuo, kas manęs laukia, ir jau šiandien pildosi --- dosniai, gausiai ir su kaupu.

Ačiū