Vis dar daug svajoju ir kalbu apie savo svajones. Ateina laikas, kai galiu jas skaičiuoti, nes labai daug išsipildė. Gyvenu, dirbu savo mažus ir didelius darbus --- ir tas laikas ateina.
Taip ėjau į dar vieną išsvajotą - kelionę į Šventąją žemę. Apie Izraelį galvodavau su pagarba, kuri ilgainiui virto noru, o dar vėliau - troškimu šią šalį pamatyti. Šią trauką labiausiai stiprino Biblijos skaitymas, kitų susižavėjimas ir įgimtas kelionių magijos jausmas. Biblija ir šilti Bernardinų bendruomenės santykiai atvedė prie sprendimo, kad į Šventąją žemę važiuosiu ne su turistų, o su piligrimų grupe.
Taigi, kelione kliedėjau jau gana seniai. Kliedėjau, bet nieko nedariau. Daugiau kaip prieš dvejus metus mišiose susitikau parapijietę, kuri pasakė, kad suformuota grupė į Izraelį, vietų jau nėra. Nebent įsiprašyčiau "per kunigą". Mokykloje niekada nebijojau mokytojų, universitete - dėstytojų, bet štai kunigų kurį laiką privengiau. "Prašyti per kunigą" tuo metu man sukėlė nerimą, bet labai trumpam --- po keleto minučių jau stovėjau prie zakristijos durų. O dar po keleto minučių pro jas išėjau spindėdama iš laimės, kad "mane priėmė". Grįžau namo su gera naujiena ir pakylėtu jausmu. Bet dvejų metų laikotarpis šiek tiek trikdė, nes tokiam laikui aš iš viso nieko neplanuoju, o čia suplanavau atostogas.
Bet spalio 9 d. vis dėlto atėjo...
Viskam yra metas, ir kiekvienam reikalui tinkamas laikas po dangumi (Koh 3,1).
Taip ėjau į dar vieną išsvajotą - kelionę į Šventąją žemę. Apie Izraelį galvodavau su pagarba, kuri ilgainiui virto noru, o dar vėliau - troškimu šią šalį pamatyti. Šią trauką labiausiai stiprino Biblijos skaitymas, kitų susižavėjimas ir įgimtas kelionių magijos jausmas. Biblija ir šilti Bernardinų bendruomenės santykiai atvedė prie sprendimo, kad į Šventąją žemę važiuosiu ne su turistų, o su piligrimų grupe.
Taigi, kelione kliedėjau jau gana seniai. Kliedėjau, bet nieko nedariau. Daugiau kaip prieš dvejus metus mišiose susitikau parapijietę, kuri pasakė, kad suformuota grupė į Izraelį, vietų jau nėra. Nebent įsiprašyčiau "per kunigą". Mokykloje niekada nebijojau mokytojų, universitete - dėstytojų, bet štai kunigų kurį laiką privengiau. "Prašyti per kunigą" tuo metu man sukėlė nerimą, bet labai trumpam --- po keleto minučių jau stovėjau prie zakristijos durų. O dar po keleto minučių pro jas išėjau spindėdama iš laimės, kad "mane priėmė". Grįžau namo su gera naujiena ir pakylėtu jausmu. Bet dvejų metų laikotarpis šiek tiek trikdė, nes tokiam laikui aš iš viso nieko neplanuoju, o čia suplanavau atostogas.
Bet spalio 9 d. vis dėlto atėjo...
Viskam yra metas, ir kiekvienam reikalui tinkamas laikas po dangumi (Koh 3,1).
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą