Atsibundu ir suskaičiuoju darbus: atsirinkti daiktus, supakuoti; kažkur nuvažiuoti; paimti, nuvežti, parnešti; išskalbti, nuplauti, išvalyti; surinkti, užsukti, išmesti; parašyti, nuspręsti, atsakyti... Diena pilna kaip kibiras, o pavakarį man jau reikia skristi... Kažkada susikraunu lagaminą (nepamirštu mezginių:)), kažkada išsiunčiu atviruką, kažkada prisimenu kaip rėkė katė, kai vežiau ją "atostogų" į kaimą, kažkada atvažiuoju į oro uostą, kažkada išskrendu...
Ryga. Desperatiškos pastangos susitikti ir sunkus liūdesys, kad nepavyko, nes būtų neužtekę laiko grįžti į lėktuvą. Ilga eilė, įkyrus patikrinimas ir mieguistas, vis šiltėjantis skrydis. Lipnų nakties miegą išblaško vaizdas pro lėktuvo liuką: jūros pakrantė kiek akys užmato nubarstyta šviesos taškais ir ūkais. Nakties tamsoje atrodo, tarsi jonvabaliai ir andromedos sudarė vieno vakaro sąjungą, kad apšviestų Tel Avivą... Nemačiau gražesnio naktinio miesto vaizdo... Arba neatsimenu.
Tel Avivas. Milžiniškas oro uostas, bet man nesvarbu, nes mano rodyklės veda link išėjimo. "Muitinė": ko atvažiavot, kas tokie esat, ar iš viso turite teisę čia būti... Miestas trenkia šutintom bulvėm, galvą spaudžia tiršti bugenvilijų žiedai, +27, palmės, žiedlapiais nubarstyti šaligatviai. Autobusiuku riedame į Nazaretą. Marina miegas. Kažkaip pasiekiame viešbutį, kažkaip įsikuriame, kažkaip susitariame dėl pusryčių... Gal nieko ir nesapnavau, iki pusryčių 3 val., po langais žviegia mašinos ir ūbauja muedzinai.
Būk pasveikinta, mano Šventoji žeme!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą