Toliau klausaisi, ką šneka tie, kurie, regis, tave atstumia. Bet jie niekados nekalba apie tave. Jie kalba apie savo pačių ribotumą. Jie pripažįsta, kokie jie vargšai, kai susiduria su tavo poreikiais ir troškimais. Jie paprasčiausiai prašo tavo užuojautos. Jie nesako, kad esi blogas, bjaurus ar smerktinas. Jie tik sako, kad prašai to, ko jie negali duoti, ir kad jie turi nutolti nuo tavęs, kad emociškai nepalūžtų. Liūdna, kad jiems neišvengiamai atsitraukus, manai, jog jie tave atstumia. Liūdna, kad jų atsitraukimas tau nevirsta kvietimu sugrįžti į namus ir suprasti, jog ten tikrai esi mylimas.
Henry Nouwen. Vidinis meilės balsas
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą