Miestas didelis, spalvingas, įvairus. Visame šiame margume yra keletas dalykų (dalykėlių), kurie man įstrigo ir kurie nuo šiol bus mano Santiago veidas. Iki kito karto, kol tas veidas įgaus naujų bruožų.
Toks yra mano Santiago veidas.
- Katedra ir piligrimų mišios (jau rašiau apie tai).
- Nauja pradžia. Katedros viduje daug bareljefų (chrismon) su graikiškomis raidėmis Alfa ir Omega, kas reiškia Pradžią ir Pabaigą (pgl. Bibliją, Apr 22: "Aš esu Alfa ir Omega, Pirmasis ir Paskutinysis, Pradžia ir Pabaiga"). O štai virš įėjimo į Katedrą iš Platerias aikštės pusės yra chrismon'as su iškaltomis raidėmis Omega ir Alfa. Tai simbolizuoja, kad Camino de Santiago pabaiga iš tikrųjų yra nauja pradžia, naujas gyvenimas, naujos patirtys, į kurias mes nuo šios dienos einame.
Milžiniška Katedros smilkyklė. Ją pakabina tik per šventes, tai jau šimtus metus daro tik vienos giminės vyrai, apsivilkę senovines uniformas. 
Įsiūbuoja, sugaudžia vargonai... Nuo įspūdžio šiurpsta nugara... Kai smilkyklę nuima, jos pelenus išneša piligrimų kriauklės formos semtuvėlyje.
- Gatvės muzikantai: dūdmaišininkas, kiekvieną vakarą grojantis toje pačioje arkoje, ir dainininkas, dainuojantis ir grojantis gitara po pagrindinės pėsčiųjų gatvės arkomis. Vakarais ilgai šliaužiodavau nuo vieno prie kito, niekaip negalėdama pasisotinti ta sodria muzika...
- Vargonų muzikos koncertas St. Katarina bažnyčioje. Oje, ko tik tas vargoninkas neišdirbinėjo. Neįsivaizdavau, kad vargonai toks lankstus instrumentas, kuriuo galima groti netgi žydiškas melodijas...
Toks yra mano Santiago veidas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą