Apie Karvę ir Varliuką

... Tik per mano tingėjimą nuo paskutinio įrašo praėjo daugiau nei 4 mėn... Ne žadėjau, tik sakiau, kad ši erdvė - nereguliarūs pasidalijimai apie tai, kas man skamba. Ilga tyla nereiškia, kad neskambėjo... Skambėjo, vos neapkurtau.

Kol neapkurtau, parašysiu apie Karvę ir Varliuką.

Susitiko žala Karvė žalią Varliuką ir klausia:
- Ką tu darytum, jei būtum žalas?
- Hmmm, - susimąstė Varliukas ir gana ilgai patylėjo. - Aš persidažyčiau į žalią.
Tada žala Karvė pamatė save Varliuko akyse kaip žalią, bet vistiek išliko Karve.

- O dar, - pagalvojęs sako Varliukas, - aš nukirsčiau tau ragus.
- O kodėl tu nukirstum man ragus? - naiviai paklausė Karvė.
- Kad tu neužkliūtum ir nieko ant jų nepamautum...
Karvė tylėjo ir lėtai lingavo galvą, bet vis dar buvo su ragais.

- O dar aš patrumpinčiau tau kojas, kad jos netrukdytų plaukti... - pridėjo Varliukas.
Karvė pabandė įsivaizduoti save prikirptomis kojomis, bet vistiek regėjo save kaip Karvę.

- O dar... - sako Varliukas, beveik jau susinervinęs. - Aš prikirpčiau tau uodegą.
- O kodėl tu prikirptum man uodegą? - sumūkojo Karvė.
- Kad netrukdytų gaudyti vabzdžių...

Tada Karvė, lėtai mosuodama ragais ir tešmeniu, liūdnai nutolo apvaliose Varliuko akyse (kaip kokiame gruzinų filme, bet aš ją mačiau, nes iš tikrųjų tai senas rusiškas multikas).

Bliam ---
kaip gerai, kad ji apsisprendė išlikti Karve
--- žala, su ragais, šleivomis kojomis, keista uodega ir taip, kaip ji yra Pasaulyje, o ne varliuko akyse