Nu pakabino mane ši istorija kaip vaiką... Šiandien ryte mintys tiesiog išmetė mane iš lovos, bet pakeliui pasitaikė mezginys, tad iki blog'o nepriėjau... Bet negaliu kaip noriu jas išrašyti, tai iš darbo paslapčia pamoralizuosiu...
O juk būna gyvenime susitinka Karvė ir Varliukas ir Ji Jį arba Jis Ją bando "pakoreguoti" pagal savo paveikslą ir panašumą, o gal labiau pagal savo norą. Vis bando, kol ateina TA diena, kai Ji pamato Jį nueinantį, liūdnomis akimis ir sužeista siela...
Geriau ne bandyti "lipdyti", o tikėti ir sulaukti, kol JoDidenybėVisagalisAtsitiktinumas atves Jį arba Ją, kuriame yra kažkas, ką priimsi besąlygiškai. Visiškai besąlygiškai ir absoliučiai. To kažko gali būti visai mažai, bet kai jauti ir žinai, kad tai yra, esi ramus ir užpildytas. Tada visko pilna ir užtenka apsčiai: kalbėti ir tylėti, keliauti ir žiūrėti pro langą, garsiai skaityti ir... vėl tylėti.
švelniai pavydžiu ir linkiu...
O juk būna gyvenime susitinka Karvė ir Varliukas ir Ji Jį arba Jis Ją bando "pakoreguoti" pagal savo paveikslą ir panašumą, o gal labiau pagal savo norą. Vis bando, kol ateina TA diena, kai Ji pamato Jį nueinantį, liūdnomis akimis ir sužeista siela...
Geriau ne bandyti "lipdyti", o tikėti ir sulaukti, kol JoDidenybėVisagalisAtsitiktinumas atves Jį arba Ją, kuriame yra kažkas, ką priimsi besąlygiškai. Visiškai besąlygiškai ir absoliučiai. To kažko gali būti visai mažai, bet kai jauti ir žinai, kad tai yra, esi ramus ir užpildytas. Tada visko pilna ir užtenka apsčiai: kalbėti ir tylėti, keliauti ir žiūrėti pro langą, garsiai skaityti ir... vėl tylėti.
švelniai pavydžiu ir linkiu...
tu tik pasakok, pasakok, yra beveik kasdien užsukančių klausytojų :)
AtsakytiPanaikintiDaiva, pirma būni ramus ir užpildytas pats su savimi, turi visko sočiai ir apsčiai (savy, ne banke ar spintelėse) :)) ir tik tada jau gali priimti kitą :) nė vienas kitas neužpildo niekada, čia ir paslaptis :)
linkiu :)