Gruodžio vidurys ir pirmas susitikimas su potencialiu darbdaviu. Tai antras tokio turinio pokalbis mano gyvenime, nes savo darbovietes galiu suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų, ir į jas visas buvau kviečiama. Tiesa, teko pačiai atsirinkinėti žmones, taigi atsimenu, kas man darė gerą įspūdį (atvirumas, aiškios vertybinės nuostatos, drąsa reikšti savo nuomonę, pan.), o kas erzindavo ("trynimas", tuščiakalbystė, daugžodžiavimas, gyrimasis, pan.). Kol kas tai visos įdarbinimo pokalbių pamokos, kurias turiu...
Į pokalbį einu be išankstinių nuostatų, tik su aiškiu pažadu sau: nevynioti į vatą, nemeluoti nei sau, nei pašnekovui.
Maloniai nustebino, kad į pirmą pokalbį atėjo įmonių grupės vadovas, žinomas ir tikrai užsiėmęs žmogus. Šnekučiavomės daugiau nei valandą, man buvo įdomu. Savyje jaučiau augančią pagarbą tam žmogui: erudicija, empatija, vidinė laisvė, pasitikėjimas savimi, pagarbus požiūris į pašnekovą puikiai derėjo su aiškiu žinojimu ko nori, reiklumu. Jei tą pokalbį ir dvasią reikėtų apibūdinti vienu žodžiu, tas žodis būtų "skamba" arba "švaru". Įmonės vadovas "užsako muziką" visoje įmonėje, todėl pagal mano "kontorų klasifikaciją" tai, be abejo, nr. 2 - veikiančiųjų. Susitikimu džiaugiausi, nors tai, ko jie ieško, yra ne labai man. Jei pasitaikytų pozicija "labiau man", vėl bandyčiau. Gėris!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą