Šiek tieka pasivaikščiojau,
Seneli,
laisvais ir uždraustais takais,
šiek tiek skraidžiau,
po to dar dveja tiek šlubčiojau,
kvatojau, šokau, dainavau,
šiek tiek verkiau.
Šiek tieka supratau,
daugiau yra neaišku,
šiek tieka nuveikiau,
daugiau nepadariau.
Galvoju
parašysiu Tamstai laišką
ir paprašysiu dovanų daugiau.
Eilėraštis Giedrės Beinoriūtės, su labai maža interpretacija pagal mane
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą