Jau minėjau, kad mūsų kiemelyje Stambule gyveno įvairūs gyventojai, taip pat užklysdavo turkai iš vietinės kelionių agentūros. Vieną vakarą vieno iš jų paklausėme, kur būtų galima skaniai papusryčiauti "kaip turkai". Jis numykė, kad šiame turistiniame rajonėlyje "tikrus" pusryčius rasti sunkoka, bet kiek pasistengęs iš atminties iškrapštė pavadinimą viešbučio, kuriame rytais neva tai galima gauti tikrus turkiškus pusryčius už gerą kainą.
Ryte mano bendražygės jau nesileido į šnekas apie pusryčius mažose vietinės užeigėlėse - eisim į tą restoraną... Einam. Restoranas prabangioje vietoje, prie pat Mėlynosios mečetės, terasoje, su vaizdu į Marmari jūrą. Tikrai gražu, bet pusryčių laikas jau pasibaigęs. Apžiūrėjom kas liko iš švediško stalo - omletas, blyneliai, sūriai, daržovės, saldumynai. Visai nieko, ypač tie blyneliai... Tuomet dviese nuėjo teirautis kainų ir grįžo triumfuodamos: 14!
"Ko 14?" - klausiu nepatikliai.
"Ko ko - lirų, aišku!".
Negaliu patikėti, perklausiu.
"Ke-tu-rio-li-ka-li-rų, nebūk tokia pasimetusi".
Gerai, nebūsiu - ryt laukia geri pusryčiai!!!
Šiandien gi ėmėm kebabą netoli Galata bokšto, išprašę, kad jį mums patiektų 20 min. anksčiau nei turėtų būti iškepęs, nes buvom labai alkanos. Turkas spyriojosi, bet sutiko. Valgėm kebabus su vištiena "ant iškepimo ribos", bet viskas baigėsi gerai.
Kitą rytą kėlėmės anksčiau ir apie 8.30 jau mynėm slenkstį prie skanių pusryčių už 14. Deja, blynelių nebuvo. Eilinį kartą kirtom omletą su daržovėm, ir man tai nebuvo skaniau nei purus omletas su sūriu anoje mažoje užeigėlėje. Dar gėrėm kavą ir smaguriavom. Dar gėrėjomės vaizdu į įlanką, ir visa kas žadėjo puikią dieną. Paskui paprašėm sąskaitos. Paskui sąskaitą atnešė. Paskui viena bendrakeleivė atidengė sąskaitos dėklą ir... sustingo. Pasimetė.
Pusryčiai penkioms kainavo 200 lirų, t,y, apie 50 Lt kiekvienai. Gali būti, kad padavėjas kalbėjo apie 14 eurų. O gal suveikė 14-40 (fourteen-forty) žaismas.
Svarbiausia nepasimesti :)
Ryte mano bendražygės jau nesileido į šnekas apie pusryčius mažose vietinės užeigėlėse - eisim į tą restoraną... Einam. Restoranas prabangioje vietoje, prie pat Mėlynosios mečetės, terasoje, su vaizdu į Marmari jūrą. Tikrai gražu, bet pusryčių laikas jau pasibaigęs. Apžiūrėjom kas liko iš švediško stalo - omletas, blyneliai, sūriai, daržovės, saldumynai. Visai nieko, ypač tie blyneliai... Tuomet dviese nuėjo teirautis kainų ir grįžo triumfuodamos: 14!
"Ko 14?" - klausiu nepatikliai.
"Ko ko - lirų, aišku!".
Negaliu patikėti, perklausiu.
"Ke-tu-rio-li-ka-li-rų, nebūk tokia pasimetusi".
Gerai, nebūsiu - ryt laukia geri pusryčiai!!!
Šiandien gi ėmėm kebabą netoli Galata bokšto, išprašę, kad jį mums patiektų 20 min. anksčiau nei turėtų būti iškepęs, nes buvom labai alkanos. Turkas spyriojosi, bet sutiko. Valgėm kebabus su vištiena "ant iškepimo ribos", bet viskas baigėsi gerai.
Kitą rytą kėlėmės anksčiau ir apie 8.30 jau mynėm slenkstį prie skanių pusryčių už 14. Deja, blynelių nebuvo. Eilinį kartą kirtom omletą su daržovėm, ir man tai nebuvo skaniau nei purus omletas su sūriu anoje mažoje užeigėlėje. Dar gėrėm kavą ir smaguriavom. Dar gėrėjomės vaizdu į įlanką, ir visa kas žadėjo puikią dieną. Paskui paprašėm sąskaitos. Paskui sąskaitą atnešė. Paskui viena bendrakeleivė atidengė sąskaitos dėklą ir... sustingo. Pasimetė.
Pusryčiai penkioms kainavo 200 lirų, t,y, apie 50 Lt kiekvienai. Gali būti, kad padavėjas kalbėjo apie 14 eurų. O gal suveikė 14-40 (fourteen-forty) žaismas.
Svarbiausia nepasimesti :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą