Mano Joninės

Beveik prieš savaitę nukupoliavo, nulijo Joninės. Gerumas tebegyvena širdyje ir nuotaikose. Dalinuosi, kas man svarbiausia:

1. Vainikai. Metų žydėjimo pike jie privalomi. Kuria nuotaiką, išlaisvina, įtraukia. Užtenka tik džiaugtis žolynų grožiu ir jų klestėjimu ant galvos. Kupolėti. Aš žinau --- tai veikia.

(galtaupakeliui, šie vainiko žolynai vadinasi builiai, jeigu ką :)

2. Laužas. Šviesu, šilta. Geriau, jei ant kalno --- tuomet ugnies liežuviai susilieja su dangum. Aplink laužą galima šokti ratelius, bet nebūtinai - daug svarbiau tiesiog gerai jaustis.

Pradžioje dvigalvis...

... pereinantis į pusę širdies - čia Joninių magija

3. Vainikų plukdymas, buvimas prie tekančio vandens. Be vandens Joninės neišsipildo. Jei neplukdai vainiko, tai bent savo svają paleisk pasroviui --- kad išsisuptų, išsiplautų, užaugtų.

Vainikų burtai

Tokia yra mano Joninių trejybė.

Ir dar, žinoma, kompanija, kuri, tikėdama buvimokartuburtais, pina vainikus, kūrena laužus, šoka ratelius ir plukdo svajones.

Tai yra amžinybė (ratas), perkeitimas ir tėkmė. Suvešėjimo, suklestėjimo, brandos naktis, po kurios gamtoje viskas pradeda mažėti. Bet jei šią naktį daug pažadėjai, daug ir išsipildys...

Myliu viską

P.S. nuotraukų autorius Toks Linas. Jei reikia kontaktų - duosiu. Jis labai talentingas.