Prieš tris savaites gauta žinia supurtė mano ramų gyvenimą: susirgo sūnus, būklė sunki, mus skiria 1700 km... Šiurpstančia nugara patyriau, kad kiekviena akimirka yra labai trapi, labai mylėtina, o juoda ir balta - labai arti.
Šiandien jau - atokvėpis. Vėl galiu apsčiai džiaugtis auksiniu rudeniu... ir niekada nepamiršti džiaugtis...
Daugybė žmonių mane supa ir daug žmonių mane guodė - tai mano širdies mira, didžiausias ramstis, padėjęs išlaukti. Bet buvo visokių patirčių --- taip pasitvirtino psichoterapeuto Alekseičiko taisyklė apie tris žmonių tipus.
Vieni sakė, kad viskas praeis, jau labai greitai. Visaip drąsino ir pasakojo viltingas istorijas apie savo pažįstamus, kurie po tokių ligų visai pasveiko. Buvo šalia. --- Jie yra "nuo Dievo".
Kiti akimirksniu persijungdavo į savo problemas ir aš suprasdavau, kad jiems paguodos reikia labiau nei man... Tada lįsdavau į kiautą, nes, taip, ašegoistėbetpaguostidabarnegaliu. --- "padėk Dieve" jiems.
Treti išsamiai dėstydavo, kad panašios ligos gali turėti pasekmes, todėl turiu būti tam pasiruošusi... Viduje susiriesdavau į kamuoliuką ir šaukdavau: "Nenuodyk manęs, nenuooodyyyk!.."--- Vadinu tai nepaguoda, "neduok Dieve"...
... tarsi kažkas sustingo mūsų gelmėje ir trukdo pajusti kitą. Save? Gyvename triukšme ir keliame triukšmą, kad tik neišgirstume to, kas kantriai bręsta mumyse kaip neišvengiama alternatyva užsitęsusiai vienatvei.
Būkite lėti kalbėti ir greiti klausyti
(Jok 1,19)
Šiandien jau - atokvėpis. Vėl galiu apsčiai džiaugtis auksiniu rudeniu... ir niekada nepamiršti džiaugtis...
Daugybė žmonių mane supa ir daug žmonių mane guodė - tai mano širdies mira, didžiausias ramstis, padėjęs išlaukti. Bet buvo visokių patirčių --- taip pasitvirtino psichoterapeuto Alekseičiko taisyklė apie tris žmonių tipus.
Vieni sakė, kad viskas praeis, jau labai greitai. Visaip drąsino ir pasakojo viltingas istorijas apie savo pažįstamus, kurie po tokių ligų visai pasveiko. Buvo šalia. --- Jie yra "nuo Dievo".
Kiti akimirksniu persijungdavo į savo problemas ir aš suprasdavau, kad jiems paguodos reikia labiau nei man... Tada lįsdavau į kiautą, nes, taip, ašegoistėbetpaguostidabarnegaliu. --- "padėk Dieve" jiems.
Treti išsamiai dėstydavo, kad panašios ligos gali turėti pasekmes, todėl turiu būti tam pasiruošusi... Viduje susiriesdavau į kamuoliuką ir šaukdavau: "Nenuodyk manęs, nenuooodyyyk!.."--- Vadinu tai nepaguoda, "neduok Dieve"...
... tarsi kažkas sustingo mūsų gelmėje ir trukdo pajusti kitą. Save? Gyvename triukšme ir keliame triukšmą, kad tik neišgirstume to, kas kantriai bręsta mumyse kaip neišvengiama alternatyva užsitęsusiai vienatvei.
Būkite lėti kalbėti ir greiti klausyti
(Jok 1,19)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą