2013 m. vasario 12 d., antradienis

Medžiai

Man patinka medžiai. Atsistoju kuo arčiau kamieno, užverčiu galvą, ir medžio šakos apkabina visą mano dangų. Galingas, kalbantis, apimantis dangus. Nuo apkabinto dangaus ir medžio kvapo išsivalo galva, o dalykų sureikšminimas (ar susireikšminimas) tampa juokingi --- ramu.
Man labai patinka medžiai.

Aprėdyti...

Apsnigti...

Numegzti...

Tas pirštines pamačiau prieš metus, per kalėdinį apsikeitimą dovanomis Mezgimo zonoje... Apsisuko galva, tarsi būčiau tame miške ankstyvą rytą. Bet rašto smulkumas ir sudėtingumas stabdė, kad ne man toks menas - aš gi sukneles "varau". Tačiau ramybę praradau, tas pirštines vis prisimindavau.
Ir kai atėjus naujai žiemai ant rankų pradėjau įsivaizduoti tik Medžių pirštines, supratau, kad trauktis nėra kur. Todėl prisėdau, krapščiau krapščiau akutę prie akutės... ir sukrapščiau. Vairuoti su šiomis pirštinėmis nepatogu, bet aš jas visada nešiojuos su savimi - kad pasitaikius progai galėčiau pašvytruoti.

Atskiros skilties verta vilna - šiltutėlė, iš Farerų salų, išskalbus išleidžianti tankų minkštą pūką - tobula pirštinėms. Ši nuotrauka turėjo būti skirta vilnai, nežinau ar pavyko.


 Tokia tad metų istorija apie pirštines ir apie tai, kad jei ko nors labai nori, tai ir padarai. Arba "pasidaro". Tik norėti reikia LABAI ir biškį pajudinti pirštus.

Visi siūlai ir idėja "pagauta" Mezgimo zonoje, raštą galima rasti ravelry.com

1 komentaras: