Eglynų suknelė

Pradžia.

Akių uždėjimas

Vienintelis būdas pradėti yra suimti pirštais siūlą ir užnerti kilputę. Ir eini toliau. Kaip gyvenime. Ne kiekviena pradžia vienoda: yra daugybė būdų akims užnerti. Turi bandyti ir žiūrėti, kaip geriausia. Bet nepaisant to, kokį metodą pasirinksi, išlieka vienas panašumas: arba mėgini, arba ne. Todėl užnerk kilpą, po to užnerk dar visą eilę tokių kilpų ir tada kitu virbalu išmegzk per jas akis. Akių užnėrimas yra ne tik įgūdžio, bet ir tikėjimo savimi šuolis.*

Ardymas

Kai taip atsitinka, reikia tik atleisti.*

Mezginio nuėmimas

Mezginys ant virbalų amžinai nekabos. Ilgainiui jis turi tapti savarankiškas.*

Dalių susiuvimas (man nereikėjo, nes suknelė besiūlė. Bet ši tiesa jai tinka :)

Niekada nesuklysi, jei susiuvusi mezginį, paguldysi jį ant lyginimo lentos ir garais išlaidysi visas raukšles, kad rankdarbis įgytų glotnią, išbaigtą išvaizdą. Kartais norisi tik kurį laiką žiūrėti į mezginį, kuo ilgiau matyti jį naują ir tobulą.*

Nusimegzto drabužio vilkėjimas

Kiekviena darbo akimirka veda tave į priekį, kiekviena išmegzta akis viena akimi artina pabaigą. Kartais sekasi blogiau, bet visada seksis ir geriau. Kai apsivelki savo rankomis nusimegztą drabužį, apsiauti save meile ir dar visa meile, įdėta iki tavęs. Mat tikrasis pasiekimas yra didžiuotis tuo, ką padarei. Aš didžiuojuosi.*

Tai EGLYNŲ suknelė: dėl spalvų, tylos, ošimo, paslapties, patirties, atminties, kvapų, minčių, stabtelėjimų. O kur eglynai?.

Jie suknelėje

P.S. Viskas, kas pažymėta *, yra iš Kate Jacobs knygos "Penktadienio vakaro mezgimo klubas". Patikrinta asmenine patirtimi.
P.P.S. Absuliučiai nerealūs siūlai Noro (vilna, šilkas, Kids mohera ir šiek tiek sintetikos). Aišku, kad iš Mezgimo zonos :)

Mano Afrika: dala dala

Su viešbučiu susitvarkėm, kitas privalomas punktas - turgus. Iki jo reikia važiuoti mikriuku (swahili kalba - dala dala).

Į dala dala keleivių lipa tiek, kiek telpa. Kad jų tilptų daugiau, ant praėjimo įrengtos atverčiamos sėdynės. Konduktorius dažnai važiuoja pusiau persisvėręs laukan, o kai keleivių daug, jis beveik kabo išorėje, tik kažkokiu stebuklingu būdu išsilaiko ir dar sugeba rėkauti, koks maršrutas... Kai nori, kad susimokėtum už kelionę, pradeda čepsėti lūpomis arba saujoje barškinti monetas. Kam tie žodžiai...

Miesto ribose dala dala kainuoja 300 TZS, tai yra mažaug penktadalį USD. Zanzibare tarpmiestinis dala dala kainavo 2000 TZS --- važiavau apie 60 km, apie 2 valandas. Su dala dala nuvažiuoti galima faktiškai bet kur, reikia tik šiek tiek save perauklėti. Kaip jau sakiau, žmonių čia lips tiek, kiek telpa, todėl privati erdvė lieka tik dvasine dimensija. Teks atlaikyti smalsius vietinių žvilgsnius (iš pradžių gelbėjo saulės akiniai, paskui dzin). Keliai ne idealūs, eismo taisyklės dažniausiai - susitarimo reikalas, todėl vairuotojas labiau stengiasi ne nuvežti, o nuvažiuoti --- kartais jaučiausi ne kaip keleivė, o kaip malka, kelio duobių ritmu šokinėjanti beveik iki lubų. Mieste dala dala važiuoja gana dažnai, o Zanzibare patyriau, kad  grafikas tik apytikriai nuspėjamas. Iš pagrindinio Akmens miesto dala dala išvyksta maždaug 40 minučių tikslumu, bet kada nuvažiuos į galutinį punktą priklauso nuo to, kiek reikės stoviniuoti prie turgų ir parduotuvėlių, kiek maišų ar armatūros sukrauti/ iškrauti, kiek siuntinukų, laiškų perduoti ir pan.

Dala dala Zanzibare

Todėl įsėdus į dala dala reikia tiesiog būti kelyje - dairytis pro langą, kalbėtis su vietiniais (jei maršrutas ilgesnis, kas nors būtinai užkalbins), ką nors įsivaizduoti... Negalvoti apie kelionės tikslą, nes nebūtinai jis bus toks, kokį planavai. Nei apie laiką, nes jis čia visada geriausias.

Jei su visu tuo, ką aprašiau, gali susitaikyti, dala dala neabejotinai yra pigiausia, lanksčiausia ir, kaip parodė patirtis, kupina siurprizų transporto priemonė. Aš susitaikiau, todėl vietoj 100 USD, kuriuos palikdavo keliaujantys taksi, už tą patį maršrutą mokėdavau 1,3 USD...

Ir dar tas Afrikos jausmas...

AČIŪ Anonimei

Ar esi gavęs/-usi kalėdinę dovaną beveik prieš Velykas? O aš gavau! Šiandien :) Trumpam užsukau į Mezgimo zoną, čia Sonata su žaismingu priekaištu balse: "Ar tu kada nors atsiimsi kalėdinę dovaną?.." "Ar aš?.." - sutrikau, nes jokių dovanų, ypač kalėdinių, šiuo metu nebuvo planuota... (jauti, kaip skamba "dovanų nebuvo planuota")... Žinoma, kad atsiimsiu! Gavau nuostabiausios arbatos ir tokį netikėtą sveikinimą, kad... "Aš tuoj apsižliumbsiu iš laimės" - tepasakiau Sonatai...

AČIŪ Tau, Anonime, už tokią absoliučiai netikėtą dovaną, džiaugsmo pliūpsnį ir spalvas, kuriomis staiga nušvito šiandien... Čia tau:

Žinai ką, tos neplanuotos dovanos --- žiauriai gerai