Vakar ryte, po žiauriai karšto savaitgalio, atsistojau savo drabužinėj ir supratau, kad "nėra ką apsirengt"... Nes vėl bus žiauriai karšta, dar Sonata-MZ užerzino kitų lino mezginiais, tad galvoje įkyriai kalė vienintelė mintis: reikia-ką-nors-iš-lino-lino-lino...
Prisiminiau, kad kažkada prieš n metų vienas pirmųju mano mezginių buvo minimalistinė bliuska iš plono lininio siūlo. Tokia žydra ir tokia gaivi... Pernai po žiemos pasijutau "didesnė", tad tos bliuskos net netraukiau. Vasarą laiks nuo laiko perkeldavau ją lentynoje, paglostydavau jaukų driblų siūlą ir atsidusdavau: gaila, kad per maža...
Bet vakar ryte nerimas dėl neturiukąapsirengti nugalėjo: išsitraukiau tą bliuską ir "gerai, - sakau, - aš tik pažiūrėsiu, kaip ji ant manęs braška"... Dar papurčiau, padejavau, kokia maža ir apsivilkau...
Cha-cha... ir nuplasnojau su ja į darbą, o paskui ir į MZ. Ir kaitroje jaučiausi kaip karalienė, nes pasirodo, kad prieš metus "padidėjau" ne aš, o tik baubai mano galvoje... Bliuska gi pritiko taip pat, kaip ir prieš dvi vasaras ir maloniai vėsino...
Koooooks smagumas iškrapštyti baubą iš galvos!
Prisiminiau, kad kažkada prieš n metų vienas pirmųju mano mezginių buvo minimalistinė bliuska iš plono lininio siūlo. Tokia žydra ir tokia gaivi... Pernai po žiemos pasijutau "didesnė", tad tos bliuskos net netraukiau. Vasarą laiks nuo laiko perkeldavau ją lentynoje, paglostydavau jaukų driblų siūlą ir atsidusdavau: gaila, kad per maža...
Bet vakar ryte nerimas dėl neturiukąapsirengti nugalėjo: išsitraukiau tą bliuską ir "gerai, - sakau, - aš tik pažiūrėsiu, kaip ji ant manęs braška"... Dar papurčiau, padejavau, kokia maža ir apsivilkau...
Cha-cha... ir nuplasnojau su ja į darbą, o paskui ir į MZ. Ir kaitroje jaučiausi kaip karalienė, nes pasirodo, kad prieš metus "padidėjau" ne aš, o tik baubai mano galvoje... Bliuska gi pritiko taip pat, kaip ir prieš dvi vasaras ir maloniai vėsino...
Koooooks smagumas iškrapštyti baubą iš galvos!
