2009 m. rugpjūčio 31 d. gavau darbdavio pasiūlymą nutraukti darbo sutartį. Pasiūlymas buvo toks geras, kad negalėjau atsispirti, ir po savaitės buvau laisva. Daugiau nei 10 savo buvusios karjeros metų vertinu kaip įdomų ir prasmingą etapą: sutikau žmonių, iš kurių mokiausi tiek profesinių, tiek žmogiškųjų dalykų, dirbau su dideliais unikaliais projektais, mokiausi. Žodžiu, su pakilimais ir nuopoliais, tai buvo mano augimo metai. Tačiau paskutiniu metu jaučiausi pavargusi nuo rutina tapusių diskusijų, įrodinėjimų, susirinkimų, kompromisų. Šis nuovargis ir atsirandantis abejingumas graužė mane, aišku, lindo lauk ir trukdė normaliai dirbti. Todėl darbdavio pasiūlymas buvo abipusiai naudingas, tsakant "laiku ir vietoj". Širdį šiek tiek paskaudėjo, paverkiau, bet veikiau iš netikėtumo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą