Kur dingau? Ieškojau atsakymo. Ir radau!

Vis gaunu klausimų, ką veikiu ir kodėl dingau iš blog'o. Atsiprašau, dabar neturiu laiko, nes mezgu... Kažkaip labai mane užvaldė tie siūlai. Tiesa, primezgu ir šnipštų, tada daug ardau ir vėl ir vėl ir vėl mezgu.

Rezultatu nelabai galėčiau pasigirti, bet vis dėlto - per mėnesį keletas smulkmenų: riešinės, dvejos raštuotos vyriškos pirštinės, naminės čempės, spalvota "tautiška" kepurė, kurią įvertino profesionali tekstilininkė ir mezgėja Sonata (ačiū!!!). Ketvirtą kartą išardžiau ir dabar jau baiginėju pavasaringą kepurę sau iš fantastiškai gražių japoniškų siūlų, taip pat ir riešines. Paskui dar viena kepurė, šalikėlis --- be pabaigos, kaip manija, įsimylėjimas, geraligė...

 

BET... Kartu su savo mezginiais ir siūlais išnarpliojau šiuo metu man bene svarbiausią ir sunkiausią klausimą: ką  noriu daryti ir kuo užsiimti? Po ilgų ieškojimų, apmąstymų, bandymų, kilimų ir nusivylimų, man dabar daug aiškiau, ko toliau ieškosiu ir dėl ko stengsiuos. Kartu su šiuo atsakymu atsirado kryptingumas, skaidrumas ir kaži koks lengvumas. Džiaugiuosi ilgom "kūrybinėm" atostogom, savo drąsa atostogauti ir va taip (mezgant :)) atėjusiomis įžvalgomis.
Oi, kiek dar yra priveltų dalykų,  "neteisingų" jausmų, neišnarpliotų prisirišimų, neišspręstų "kryžiažodžių ir rebusų". Dažniau griebsiu virbalus. Arba išeisiu ilgai pasivaikščioti, nes ilgas kelias - tai irgi kaip siūlas.

Siūlas ir kelias niekada nesibaigia... 

Einu megzti, iki.