Pastaruoju metu vis lipu ant grėblio, kuris vadinasi logiškai pagalvojus...
Viename vakarėlyje - žodžių ekvilibristika apie vynus, patiekalus, padažus. Taip sudėtingai, iškapstant naujus, dar negirdėtus pavadinimus, siekiant nustebinti ar bent jau įrodyti sau, kad visa tai žinai. Ir moki visus tuos įmantrius žodžius (o taip pat vynus, padažus ir dar kažką) apjungti į logiškus darinius. Tylėjau ir snūduriuodama galvojau, kad vynas gali būti beprotiškai skanus visai neįmantriai, nelogiškai, tiesiog: vynas+patiekalas+miela kompanija... Iš to vakarėlio grįžau baisiai pavargusi.
Kažkurį rytą namie gavau pastabą apie tai, kaip logiškai reikėtų dalinti košę... Visai nejuokinga. Matyt ta "logiška košė" dribtelėjo ant jautrios stygos, tad diskusija baigėsi karštai ir akimirksniu, visai nelogiškai ir neišsivysčiusi.
Aną dieną tobulinau savo cv... Pagalvojau, gal čia yra kažkas nelogiško, kad darbdaviai ne puola, o aš pati turiu jų ieškoti. Sukau sukau galvą, kaip čia dar pa(si)tobulinus, bet paskui nusprendžiau, kad, ai, tegul ta cv bus pagal mane, nieko nevaidinsiu, tai jau tikrai.
Pikas: apsiėmiau padaryti vieną gerą darbą, nors nieko apie jį neišmaniau. Puoliau kaip nuoga į dilgėles, nes kažkas turėjo imtis. O kai nuoširdžiai padirbėjau ir gerokai pasistūmėjau į priekį, išlindo logika's. Tokiu galingu srautu ir patarimų jėga, tokiu reikalo išmanymu, kad ojojoj... Aš žinau, koks saldus jausmas yra logiškai patarinėti kitam. Taip pat žinau, koks "saldus" jausmas yra, kai kiti patarinėja - bet ne padeda, o deda... Išgyvenau. O tas geras darbas jau beveik ir baigtas :)
Užbaigusi tą darbą, ėjau per miestą ir galvojau: kaip gerai, kad yra žmonių, kurie visai-ne-logiškai:
- prakalbina upės krantus
- išpaišo namus Vilnelės pakrantėje, ir oras staiga pradeda virpėti nuo misteriškų nuojautų
- siauroje gatvelėje ant tvoros rašo eiles: šimtą metų verkiau/ ir staiga nelauktai/ liepos lietūs nulijo
- į miestą prikviečia angelų
Kaip gerai, kad yra nelogiškas jausmas ir pavasaris: užklupo, užplūdo, užliejo, nepaisydamas išmoktų taisyklių; prasilupo pro nustekentą savisaugos ir žiemos lukštą ir šildo...
Mano ne-logiškas gyvenime, mano džiaugsme
Vakar prieš repeticiją vynas buvo nuostabiai nelogiškas. Pradedu įtarinėti - ar tik jis nėra toks IŠ PRINCIPO :-) Arba, kaip pasakytų viena mano PAŽĮSTAMA MATEMATIKĖ - nelogiškas pagal apibrėžimą :--))
AtsakytiPanaikintiO paskui grojome visai nelogiškai. Bet ne dėl vyno :-)
Aš kasdien pravažiuoju pro "aš tave myliu" ir kasdien jaučiuosi, lyg tai būtų sakoma man, ir atsakau tuo pačiu:"Ir aš taip pat"... O tas žmogus (Gytenis) padarė (ir vis daro) dar daug nuostabių dalykų: Stebuklą Katedros aikštei(pasivogiau jo idėją vaiko pirštinės riešui, nes stebuklų norisi kasdien - bet prisipažinau ir pažadėjau pirštinių nuotrauką:)), obuoliukų plyteles, ant kurių pora užlipus pasibučiuoja ir... užsitikrina amžiną meilę - tegu toks daiktas gal ir neegzistuoja (užsitikrinimas, turiu galvoje), bet tai sušildo ir pakylėja mūsų gyvenimą, kuriame, kaip žinia, 2*2 nelygu 4...
AtsakytiPanaikintiCraftzone, taip, tas miesto magas yra Gytenis: man atrodo, kad jo ir angelai, ir upė, ir plytelės :) Kaip gerai, kad Vilniuje gyvena toks Magas :)
AtsakytiPanaikinti