Moterys, kurios turi vyrus (1)

Moterys, kurios turi vyrus, rytais bunda lėtai. Jos tingiai ražosi, žvilgteli į pro užuolaidas srūvančią melsvą šviesą, į savo žmogų, į savo vidų. Ant jų odos dar gyva Kito šiluma ir kvapas. Jos nieko nesako, gal nieko ir negalvoja, nes rytas. Tyliai eina virti kavos. Jų žingsniai minkšti, o judesiai apvalūs kaip katės. Jos prieina prie lango, ilgai žiūri į savo atvaizdą jame, pauzė, išsilenkia, vėl pasiražo ir pasveikina naują dieną. Jų akys primerktos, o lūpose žaidžia šviesa. Ši diena vėl kvepia kava, Kitu ir pilnatve.

Moterys, kurios turi vyrus, į darbą eina pro dideles vitrinas. Stikle jos stengiasi pamatyti save: švytinčią, gražią,  naują --- kaip ir kiekvieną rytą, su švelniu Kito atspaudu akyse ir širdyje.

Jos jaučiasi saugiai. Laukite tęsinio


Nuotrauka iš Adomo blog'o