Moterys, kurios turi vyrus (2)

Moterys, kurios turi vyrus, nelaukia ryto. Jos nenori pabusti, žiūrėti į pro užuolaidas srūvančią melsvą šviesą, į Kitą, nes rutina. Jos nenori žiūrėti į savo vidų, nes bijo, kad ir ten rutina. Ant jų odos nėra Kito šilumos ir kvapo, nes juos prarijo rutina. Jos nieko nesako, gal nieko ir negalvoja, nes rytas naujas, o jos tik eina virti kavos. Jų žingsniai minkšti, o judesiai neaprašyti, nes jų niekas nemato. Jos prieina prie lango, bet neieško  savo atvaizdo, nes ir už lango pilka, kaip rutina... betašeinuišvirsiutaukavosirvisuspažadinsiuirbūsiunusipraususiirnuostabiaireikalinga 

Jų akys primerktos, o lūpos tyli. Ši diena vėl prasideda, bet ji kvepia tik kava, o ne Kitu ir pilnatve.

Moterys, kurios turi vyrus, į darbą eina pro dideles vitrinas. Stikle jos mato save: įsivaizduotą, geistą, nutilusią. Jos rutiniškai dirba tuos pačius darbus, rutiniškai labai pavargsta. Vakarais pro rutiniškus blynus stebi savo Kitą, bet kažkodėl nemato jo veido.

aštaukąnorspasakyčiaupapasakočiaukąnorsbetbijaupradėtinesimsiurėktitodėltikmaišaumaišaumaišau

Maišau neatsakytus klausimus, nurytas nuoskaudas, neišmylėtą jausmą, neišdalintą švelnumą.

valgyk ačiū skanu normaliai labanakt

Rutiniška vakarienė, rutiniškas vakaras, rutiniška naktis ir vėl rytas be melsvos šviesos.

Jos pamiršo, ką reiškia jausti

(Nuotrauka iš Adomo blog'o)