2009 m. rugsėjo 19 d., šeštadienis

Siūlų terapija

Šiandien siuvinėju! nežinau kodėl, bet kažkas manyje, be abejo, žino. Siuvinėju nosinaitę, pagalvėlę, dar vieną pagalvėlę, šiek tiek ardau, paskui vėl siuvinėju. Pradėjau turėdama gana aiškią viziją, o gavosi kažkas visai ne apie tai --- ne apie viziją. Keista...
Spalvoti siūlai lėtai srūva, liečia pirštus, veliasi, jungiasi su medžiaga, palikdami joje savo (mano?) pėdsaką: piešinį, raidę, žodį. Paskui siūlą vyniojasi ir mintys: dygsneliai, mazgeliai, trūkinėja, jungiasi, tolsta, artėja, mažėja; užmesti, pamesti, atmesti, atausti, įsiūti, paleisti, atleisti. Dar viena, dar trečia, skaudesnė - painiojasi, stringa, bet jau irgi, žiūrėk, atiduota, išglostyta, išlyginta, palikta...
Turbūt todėl ir manoji "vizija" nesigavo, kad aš pati siūdama pasikeičiau :)

Esi nuostabiai padaryta

P.S. Tas pat atsitinka ir mezgant, kai nebesupranti, ar mintys įneria į šiltus minkštus mezginius, ar mezginiai tampa mintimis :)

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą