2013 m. vasario 4 d., pirmadienis

Kaip aš šildžiausi grįžusi iš Tailando...

Grįžau sausio 23 d. Lietuvoje ką tik buvo praėję didieji šalčiai, bet vis dar spaudė apie -15... Tailande palikau +30, taigi temperatūros skirtumas -45... Hmmm...

Pirmą dieną iš namų nekėliau kojos. Netvarkingai miegojau, spoksojau pro langą, pratinausi prie baltumo ir prie ledo gremžimo garsų nuo pat anksčiausio ryto. Antrą dieną sugalvojau, kad turiu reikalų mieste. Įlipau į autobusą, pradėjau krapštyti centus talonėliui ir supratau, kad piniginėje nėra lietuviškų pinigų. Taip susimovusi, artimiausioje stotelėje išlipau, apėjau aplink namą, grįžau namo ir išsitraukiau... aišku, kad siūlus ir virbalus!

Va čia tai tikra šiluma! Raibuliuojančios spalvos... faktūra... achhh, tobula bukliuota Noro vilna, švelniai kutenanti delnus ir eilė po eilės atverianti savo pažadą.


Taip gimsta kepurė... Panaši į impresionistų paveikslus, todėl aš ją vadinu impresionistine kepure. Jei kam kyla abejonių, tai štai:


Dar nebaigta, ši kepurė jau tapo viena mano mylimiausių. Užbaigta ji tik patvirtino savo mielumą ant mano netvarkingos galvos...


Cituoju:
O kai dar žinai, kaaaaas po ta kepure :)

Siūlai Noro, pirkti mezgėjų mekoje Mezgimo zonoje. Modelis Rikke Hat, iš ravelry.com


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą