Orchidėjų šeštadienis

Pernai netyčia išgirdau, kad prie Žaliųjų ežerų auga orchidėjos... Šiemet įkyrokai pristojau prie Živilės, kuri apie visus Lietuvos augaliukus žino viską (net lotyniškus jų pavadinimus) ir nenurimau tol, kol ji parašė sms: JOS žydi... Paklausiau, pasakyk kur, aš nueisiu pažiūrėti. Ragelyje stojo tyla (man pasirodė, kad Živilė juokiasi), tada ji pasakė: gerai, aš tave nuvesiu... Nieko nelaukdamos, išsiruošėme į žygį. Prisijungė kvatoklė Gražvydė, taigi pradžia žadėjo gerumus ir smagumus...

Pakeliui apžiūrėjome kas penktą pakelės augaliuką ir išklausėme be galo įdomių Živilės istorijų apie juos, bet, atsiprašau, neatsimenu.
Staiga Živilė metėsi šonan ir parodė mums neišvaizdų stiebą su rusvais žiedais, kurį aš jau iš tolo įvertinau kaip nereikšmingą džiūveną, nevertą dėmesio...

"Čia orchidėja" - sako Živilė. Iš tiesų, įsižiūrėjus į žiedus, abejonių neliko... Bet tik įsižiūrėjus, tiesa?

Orchidėja lietuviškaikuklioji

Toliau, kiekvienais metais privaloma tvarka, nufotografavau:

Baltesnė už balčiausią sniegą

Akrobatė, bet vistiek tinginė

Raibuliai vandenyje...

... ir danguje

Pagaliau!!! Sunkiai pastebimos. Sunku patikėti, kad čia JOS. Iš pirmo žvilgsnio panašios į vilkdalgius:

Čia nesuprantu: ar pakalnutes fotografavau...

...ar orchidėjas:

Šūkčiojom iš džiaugsmo, lakstėm po apžėlusį mišką, ieškodamos dar ir dar... Živilė sako, kad jas teisingiausia vadinti Plačialapėm klumpaitėm ar Plačialapėm rausvuolėm, bet yra iš orchų giminės...

Tai yra tikriausios lietuviškos Orchidėjos, panašios į iščiustytas gražuoles, kurias gausiai auginame ant palangių. Tik šiek tiek smulkesnės ir auga miške --- gražios, paslaptingos, vylingos...

Kaip jas rasti? Nuo bebrų pusiau pagraužto medžio su trim brūkšniais, paėjus 10 metrų, dairytis dešinėje...

Kelionė atgal buvo poilsinga, su maudynėmis Žaliame ežere, sėdėjimu po liepomis(!) ir plepėjimu apie širdžiai mielus dalykus. Lėta, jauku, gaivu, gera, paprasta, saugu

Grįžusios gėrėme vyną, kavą, džiaugėmės šia diena, susitikimu, žiūrėjome Mano Afrikos nuotraukas ir kalbėjome apie tai, kad Afrikoje žmonės iš (atsiprašau) šūdonieko pasidaro šventę, o pas mus dažnai iš šventės pasidaro (atsiprašau) šūdąnieką. Prisiminiau Zanzibaro laikrodį, kuris visada rodo geriausią laiką, mano gerą laiką Afrikoje, kasdien, ir šiandien, ir dabar...

Eilinį kartą įsitikinau, kad dažniausiai pats pasirenki, kaip jaustis.
Tai, kaip jautiesi, atsispindi bent dvigubai:

Ar saulė šviečia jai, ar lyja - jinai sapnuos paskendus miega
mauruoto liekno viduryje baltesnė už balčiausią sniegą