Ruduo

Čia galiu baigti, ane?

Man patinka ruduo, ypač savaitgaliais: kai oras geras, galiu ilgai vaikščioti, kvėpdama salsvą paauksintą miglą. Kai oras blogas, galiu ramiai megzti arba skaityti. Nėra vidinio rimbo daryti daugiau, greičiau, labiau, geriau.... Lėtai sau srūvi kaip atvėsusi upė, retkarčiais priglusdama prie plinkančių krantų. Svarbiau tėkmė.

Šįryt pradėjau keistą mezginį: lyg ir žinau, ką noriu numegzti, bet visai neįsivaizduoju, kas gausis. Todėl šis  mezginys vadinasi Neprognozuojamu. Neaiškumas labiau dėl siūlų, nes negaliu nuspėti, kokia dar dizainerio gudrybė išlįs. Bet tas įdomumas ir varo pirmyn.

 

Čia galėtų būti moralas apie tai, kad mano gyvenime dalykai labiau neprognozuojami nei prognozuojami, todėl tiesiog džiaugiuos... Bet moralo nebus. Tik žiauriai mėgaujuos šia spalvinga vilna, ją megzti daug maloniau nei juodą kepurę. O dar tas neprognozuojamumas :)

Kepurė, beje, šiandien iškeliavo į Vokietiją, o aš kaifuoju, kad vakarais nereikės megzti juodai, nes sunku įžiūrėti, ir mintys tarsi kažkaip pajuoduoja... Todėl aš tikriausiai vengsiu juodų kepurių, nors jos ir stilingos :)

Kas dar apie šį rudenį? Sūnus išvyko į Tanzaniją. Mokausi ispanų: cantebresa, encantado, abuelo, ordenador, lluvia, nuera... --- net saldu. Nusipirkau gražiausią gyvenime paltą. Bręsta kelionė, nuo kurios išsipildymo užima kvapą...

Toks ruduo

P.S. Nuotrauka su Arkliuku Ritos Ž. Koncentratas...

P.P.S. Marga vilna Colorscape Chunky (gamintojas Rowan, dizaineris Kaffe Fassett). Aišku, iš MZ.