tag:blogger.com,1999:blog-47109619273114666032012-02-13T19:43:21.378+01:00nereguliarūs pasidalijimai apie tai, kas man skambaDaivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.comBlogger1401100tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-47172988746611433172012-01-26T21:34:00.090+01:002012-02-13T19:43:21.385+01:00

Susitinkam su sūnum ir einam į kitą viešbutį. Tokia pat duobėta ir dulkėta gatvele, lydimi vietinių šūksnių. Suprantu, kad tamsoje čia man bus nejauku ... Bet, brač, jei aš taip visko bijosiu, tai kaip čia išgyvensiu tris savaites? Ir ką pamatysiu?.. Apsisprendžiu nebijoti, pradedu dairytis ir bandau išspausti kažką panašaus į šypseną. Kol kas sunku... Pagaliau viešbutis. Vadinasi Survey, kaip

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-71891857717325204082012-01-25T18:10:00.008+01:002012-02-05T21:15:47.316+01:00

Štutgartas - Stambulas - Dar es Salaam. "Turkish Airlines" lėktuvais, iš viso ore 13 valandų, su laukimu Stambule - 17. Tai geriausios avialinijos, kuriomis man yra tekę skristi: nepaprastai gražios ir paslaugios stiuardesės, netikėtai skanus ir gausus maistas, erdvus švarus salonas, patogios sėdynės, asmeniniai televizoriai su videoteka ir daug kitų dalykėlių, kurie kelionę padaro malonesne ir

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-62687784833358402812012-01-22T20:21:00.007+01:002012-01-23T15:22:06.708+01:00

Baigėsi mano atostogos Afrikoje. Trys intensyvios, tirštos įspūdžių ir patirčių, pilnos netikėtumų savaitės --- švytintis, karštas laikas, kurio (tikrai žinau) niekada nepamiršiu. Kol kas širdyje ir galvoje viskas gyva, verda ir nelabai gula į žodžius, bet praeis nedaug laiko ir suguls: tiek į žodžius, tiek į blog'ą. Pradžia. Kai beveik prieš metus su sūnum diskutavom, kur jam važiuoti

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-80610084448187597792011-12-12T15:10:00.007+01:002011-12-12T19:21:45.461+01:00

(Vakar) ryte pro langus plūstant keistai šviesai, dar gulėdama lovoje įtariau, kad pagaliau sulaukėm...Išpuoliau miškan ir kvėpiau, kvėpiau, kvėpiau šaltą melsvą sniego kvapą, koks būna tik žiemos pradžioje. Tas pirmas įkvėpimas - tai kažkas nepaprasto...Tokie labai įsimenantys būna ir kiti "pirmi įkvėpimai": drėgnos šylančios žemės - pavasarį, pūvančių lapų - rudenį, ežero vandens - vasarą. Gal

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-54134626322172337272011-12-08T21:46:00.027+01:002011-12-09T14:35:03.404+01:00

Tarsi jau reikėtų rašyti apie Kalėdas... Bet Kalėdos ateis, o aš gyvenu karštais Afrikos įspūdžiais. Vėl, kaip ir amerikietiškoje istorijoje, praleidau įžangą ir patį įdomumą --- viską praleidau... Bet šiandien galiu didžiuotis, kad esu Tanzanijos universitetų krepšinio čempiono mama :) Taip Dar es Salaam universiteto komanda atrodo dienos metu:O taip tamsoje: Tas baltas plikas gražiagalvis tai

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-34565223481189051452011-10-23T21:07:00.007+02:002011-12-08T22:32:03.808+01:00

Šiandien išsirengėm į miškus: neskubėdami, mėgaudamiesi šiluma ir saule, traukdami kvapus, žarstydami lapus, bandydami užvadinti spalvas... Eidama pro Žaibo kalną ties Pilaite, prisiminiau, kaip daugiau kaip prieš 10 metų čia ateidavau sugraibyti savo nusidūkusių vaikų. Vesdavau namo vėlyvų pietų (pagal paros metą - veikiau vakarienės), pakeliui vienas per kitą pasakodavo, kas kiek kartų važiavo

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-21785512930147002642011-10-23T20:17:00.005+02:002011-10-23T21:16:51.561+02:00

Kai kuriuos žmones vadinu Tylos žmonėmis: jie apsiausti tylos ir ramybės net tada, kai kalba. Tokių žmonių galiu suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų: vieną sutikau Camino de Santiago, jo tyla buvo labai švari, vėliau sužinojau, kad jis kunigas. Tylos žmogus yra mano kirpėja: net kai ji dirba ir kalba, vistiek esu kažkokioj harmoningoj tyloj, neskubrume (veiksmas vyksta kirpykloje!!!)... Na ir

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-49955103832035870392011-10-12T21:10:00.011+02:002011-10-13T10:00:00.304+02:00

Čia galiu baigti, ane? Man patinka ruduo, ypač savaitgaliais: kai oras geras, galiu ilgai vaikščioti, kvėpdama salsvą paauksintą miglą. Kai oras blogas, galiu ramiai megzti arba skaityti. Nėra vidinio rimbo daryti daugiau, greičiau, labiau, geriau.... Lėtai sau srūvi kaip atvėsusi upė, retkarčiais priglusdama prie plinkančių krantų. Svarbiau tėkmė. Šįryt pradėjau keistą mezginį: lyg ir žinau, ką

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-47760044624611170182011-10-03T23:13:00.007+02:002011-10-04T09:50:20.524+02:00

Novaraistis - tai buvęs durpynas Šakių rajone, kuriame migracijos metu nakvoja pulkai gervių.Keista būsena prasideda artėjant link Novairaisčio, kai įprastus bimbalus už automobilio stiklo pakeičia būriai laumžirgių. (Čia prisiminiau seną istoriją, kaip kažkada, vėlyvą rudenį, temstant važiavome į vieną kaimą. Staiga už mašinos lango pasipylė bimbalai kaip plaštakės... Aš susijaudinau, nes tokių

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-50567916120231062172011-10-03T22:36:00.006+02:002011-10-04T09:10:31.739+02:00

Trikampių skara baigta. Esu žiauriai patenkinta, nors ir švelniai kanda kaklą.  Bet galiu derinti raudoną, rudą ir juodą. Ir kitokias spalvas bei faktūras, kurios atrodytų keisti deriniai ar simboliai... o dabar juos sujungia Užmiršimo skara.tu pamirši mane tu pamirši mane tu pamirši ir už tai nenumirsi mielasis už tai kad pamirši nemirsi aš pamiršiu tave aš pamiršiu tave aš pamiršiu ir nemirsiu

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-80123838207772827782011-09-03T21:04:00.006+02:002011-09-04T09:01:14.480+02:00

Laukiu nesulaukiu, kada Mano Saldžioji Pusė apgaubs mane iš nugaros...  Šilta, minkšta, švelni, spalvinga. Su šokoladu, uogomis, kava, šermukšniais, pipiriukais, lapų kvapu, žvaigždėmis, voratinkliais, medumi --- sodriais dienų įdarais, kuriuos, štai, mezgumezguirmezgu į savo trikampę skarą, kurią įsimylėjau iš pirmo žvilgsnio beveik prieš metus. "Mano saldžioji pusė" - tai siūlų pavadinimas,

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-91785316295587681712011-09-03T20:23:00.010+02:002011-09-04T09:05:09.695+02:00

Sveiki visi, ir vis dar būkite pasveikinti su rugsėjo 1-ąja: Mokslo žinių, Mokslo metų, tarybinės armijos išvedimo, naujo darbų sezono pradžios diena. Daug alaso, sveikinimų, pasirengimo rūpesčių. Man gi rugsėjo pirmoji - dar ir Gimimo diena. Kaip draugė sako, Uogienės diena,  kiekvienais metais tos uogienės vis daugiau :) Pamenu, kaip rugsėjo 1-ąją iš mokyklos grįždavau su gėlėmis. Jausdavausi

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-82208330975406355102011-08-17T09:55:00.003+02:002011-08-22T21:30:16.765+02:00

O taip vakardienos nuotykius aprašė mano kompanionė ir įvykių liudininkė Živilė. Kai perskaičiau, ištiko antras juoko pliūpsnis (pirmas buvo turguje): Senokai duoną bekepiau, bet irgi girdėjau, kad parduotuviniai miltai pagedo - duona neiškyla. Todėl susigundžiau Daivos pasiūlymu per pietus Kalvarijų turguje "Mano" malūno miltų nusipirkti. Ir patikrinti ar tai tikrai tas pats dėdulis, iš kurio

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-16670203675940819092011-08-16T15:58:00.011+02:002011-08-22T21:31:25.967+02:00

... kad atsitiktinėje reklamoje bus sudėti trijų artimų žmonių vardai? Didelė, jei pats dalyvauji reklamos kūrimo procese ir personažams gali suteikti kokius tik nori vardus pagal savo santykį su to vardo savininku (kartais būdavo labai juokinga)... Labai maža, jei esi visai atsitiktinis žmogus.Tai, ką pamačiau Kaune, prajuokino: "Ateis Lina... ir dar Daiva su Greta"...Aš esu Daiva, mano sesuo

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-42304366100859191622011-08-15T21:04:00.039+02:002011-08-17T13:29:57.555+02:00

Gavusi raugo, Rasa sielojosi, kad viską darė pagal receptą, bet tešla nekilo... Viena iš priežasčių gali būti miltai - tešla jiems labai jautri. Išbandžiau "Kauno grūdų" rupaus malimo ruginius, patirtis nekokia - tešla menkai kilo, duona buvo sunki. Šie miltai lengvai prieinami, jų yra visuoe prekybcentriuose, bet nepasimaukit. Patiko Ustukių ruginiai miltai, juos pirkdavau IKI. Paskutinį kartą

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-82472899624251704902011-08-11T16:00:00.002+02:002011-08-11T21:44:00.827+02:00

Birželio vidury, vos baigęs mokslus, "mažasis" sūnus Vytas išmovė į Ameriką ("mažasis" šiuo atveju reiškia beveik 2 m ūgio, ir virš 100 kg svorio). Išlėkė tą pačią dieną po egzamino, pakeliui iš Rygos Vilniuje pričiupęs reikalingus daiktus. Na, dar suspėjome pavakarieniauti: vis gi TOKIA proga - MAŽASIS skrenda į AMERIKĄ...Čia turėčiau pasakyti, kad aš, nors daug keliavusi, Amerikoje dar nebuvau.

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-31246893729840323452011-08-08T10:47:00.009+02:002011-08-09T09:04:12.550+02:00

Miške mane ilgai lydėjo aksominis drugelis. Kilo mintis, kad tai būtų gražus derinys skarai: dosnus šokoladinis saldumas, žydrų akių ilgesiu vedantis į nėriniuotą smėlio užmarštį:Gal ši skara kada nors nutūps ant kažkieno pečių, ką aš žinau

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-4170487869646251372011-08-08T10:32:00.003+02:002011-08-08T10:41:16.731+02:00

Pagaliau ilgai lauktas naminis savaitgalis be didelių planų. Todėl kryptis aiški: grybai! Čia grybautojo-mėgėjo rinkinėlis: gvazdikėlių aliejus (atbaido uodus, muses, bet vistiek yra mašalų, kurie puola), peiliukas ir pintas krepšys. Tiesa, šis krepšys ne TO pynėjo, o generinis, iš Maximos. Bet daug geriau nei maišelis. Ir gražiau.Važiuoju link Mickūnų, kur pernai šienavau baravykus. Prisiminus

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-30294723186388246132011-08-05T10:05:00.004+02:002011-08-08T16:53:53.755+02:00

Vakar MZ mokėmės megzti nuo viršaus ir be siūlių. Visai kitaip, nei iki šiol, kai nuo apačios mezgu atskiras detales, paskui susiuvu... Vis su klaustukais akyse: ar geras ilgis, ar geras plotis, ar gerai sėdės/ gulės, o paskui dar tas siuvimas... Bet "kaip radau - taip paliksiu", ir mezginėju sau "iškarpomis". MZ įnešė naujų vėjų ne tik į siūlus, bet ir į modeliavimą - per metus tiek daug

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-17693016234110405032011-08-04T10:45:00.001+02:002011-08-05T08:45:01.019+02:00

Motiejaus frazė, pasakyta besiblaškant prieš kelionę į Bangladešą: "Aš nežinojau, kad bus taip paprasta, todėl taip parinausi..." Pažįstama, ane? :)

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-12184895669353039772011-07-28T12:21:00.019+02:002011-08-15T21:08:31.361+02:00

Namuose kepti duoną labai smagu: pradedant nusiteikimu, užmaišymu, kepančios duonos kvapu, šiluma ir baigiant, aišku, valgymu... Pirktinės duonos jau nebenoriu: jei pritrūksta ir tingiu kepti, keletą dienų išsiverčiu be duonos. Nereikia desertų nei man nei vaikams, nes daug skaniau ši duona. Pradžia - nusiteikimas. Negalima maišyti duonos, jei esi blogos nuotaikos, piktas ar susigraužęs. Nes

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-83161648515505747412011-07-28T11:33:00.006+02:002011-07-28T11:38:48.779+02:00

Darbe įveikusi eilinį vertimą, puoliau pro duris, labai aiškiai žinodama: lekiu voveruškų. Šeštadienį miške palikau 3 gražius "darželius", kuriuos tikiuosi šiandien nurauti.Įskridau į mišką ieškoti savo darželių. Dviejų neradau, trečią iškniso šernas. Hmmmm, galvoju, vistiek aš jų, tų voveruškų, tų gražiausių miško gėlių, rasiu. Vaikštau, išdidžiai nusisuku nuo ūmėdžių, bet voveruškų šiandien

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-47187112938015534602011-07-26T10:52:00.001+02:002011-07-26T13:28:05.244+02:00

Aš gi sakiau, kad Drugelio efektas veikia... Užteko pakeisti blog'o skin'ą, o pajudėjo ir kiti dalykai. Pvz., šiandien per deal24.lt gavau pasiūlymą užsiregistruoti į ispanų kalbos kursus su 56 proc. nuolaida. Na, ir nėriau (t.y. pirkau) stačia galva, nesidomėdama, nei kas moko, nei kaip moko. Koks bus rezultatas, matysiu, bet dabar švenčiu, nes ispanų k. - tai mano didelė svajonė. Grįždama iš

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-30544659572769193802011-07-26T10:31:00.003+02:002011-07-26T12:55:55.726+02:00

Net nežinau, nuo ko pradėti šią stebuklingą istoriją... Turbūt nuo skambučio, kuris mano sūnų "ištiko" praėjusį šeštadienį, ramiai ir palaimingai važiuojant į kaimą. Savaitgalio planas buvo aiškus ir ramus: lankom seniai matytą ir jau pasiilgtą močiutę. Pakalbėjęs telefonu sūnus rimtu veidu pasakė: "ką tik gavau pasiūlymą skristi į komandiruotę į Bangladešą, išskrendu antradienį, dar turiu

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-34294573619950805612011-07-25T16:07:00.003+02:002011-07-26T09:55:02.787+02:00

Tikriausiai JIS vėl atėjo. Tas laikas keisti(s), kuris duoda žinią per nuobodulį ir pasyvumą, virstantį ištįsusiu lipniu nuovargiu.Nesikelti. Neiti į darbą. Nedirbti. Nemegzti. Nekalbėti. Nesimaudyti. Nevažiuoti. Ne. Ne. Ne. Ne.Pagalvojau, ką norėčiau va taip imti ir keisti? Ne tiek daug ir turiu. Mašiną, darbą, butą, figūrą?.. Taip, VISKĄ --- radikaliai ir iš karto!!! Todėl pakeičiau blog'o

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-30383970732588070412011-02-17T08:28:00.000+01:002011-02-17T08:28:48.820+01:00

Pagaliau sulaukiau: pražydo narcizai. Už lango speigas, bet viduje jau šiltėja :) Vasaris --- Pavasaris (nors dar vieną Pūgą galėtų užnešti)...

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-9337222423310394942011-02-16T18:08:00.007+01:002011-02-16T18:24:56.728+01:00

Nėra daug žodžiųtik vaizdai mintys emocijos  Jaukus susidainavimo su "nepažįstamuoju" jausmas. Tamsta, dainuoji gerai...

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-15889706111174663612011-02-08T21:22:00.015+01:002011-02-09T20:43:12.424+01:00

Šeštadienį lijo. Nepaisydama namuosesėdėjimo oro, išėjau į miestą. Vidury gatvės pakėliau galvą ir... Mane mokė, kad vidury gatvės negalima žiūrėti į dangų, nes reikia žiūrėti po kojomis. Aš ir žiūriu ne į dangų, o tik šiek tiek aukščiau tvorų... Viso labo tai tėra stulpas - tai, ko dažniausiai nepastebime

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-766713259526173042011-01-25T21:55:00.001+01:002011-01-25T21:58:52.716+01:00

Nauja kepurė, naujos šviesios spalvingos mintys, nauji troškimai, naujas artėjantis pavasaryyyys. Tas "žirgelių" raštas (geltona juosta) išliko, nes man jis beprotiškai gražus. Ir manekenas tas pats :)) Motiejau, atrodai nuostabiai ir esi nuostabus, bet neprižadu naujos kepurės kiekvieną sezoną... Hmmmm, mintis išdavikė: prie jos beprotiškai derėtų baktusas :)

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-6474692513685454992011-01-23T19:57:00.005+01:002011-01-24T07:20:46.459+01:00

Nauja kepurė sėkmingai pasiekė Glasgow, o aš jau sulaukiau džiaugsmingų padėkos šūksnių WooHoo. Iš tos bendros laimės apsiašarojau ir pati. Protingieji turbūt pasakytų, kad didžiausia laimė - tai dovanoti ir nelaukti atsako. Bet man patinka ne ta didžiausia, o tiesiog didelė laimė, kai atsako vis dėlto sulaukiu. Atviro, spontaniško, šūksmingo, arba kartais tylaus, bet veriančiai stipraus - nelygu

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-52525399784421575552011-01-21T04:35:00.004+01:002011-01-23T20:02:52.738+01:00

Paieška baigta, plakatai nukabinti. Tegul kažkas džiaugiasi senąja, o aš tyrinėju siūlus naujai kepurei, mintyse derinu raštus, tik iki šiol nekilo rankos pradėti. Bet, kaip rašo Kate Jacobs knygoje "Penktadienio vakaro mezgimo klubas", tereikia uždėti vieną akį, po to visą eilę akių, o paskui per jas išmegzti eilę... Ši istorija davė tam tikrų pamokėlių, bet kartu ir galimybę pradėti dar vieną -

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-26679937782071151232011-01-19T06:33:00.001+01:002011-01-23T20:03:10.451+01:00

Paslaptingas čiuvas, neva tai ketinęs skelbti aukcioną, paskambino ir pasakė, kad kepurės neturi. Keista, kad kepurė, nors ir labai graži, gali tapti tokia svarbia: vienas sakosi ją išniekinęs, kitas bando manipuliuoti, tęsdamas susirašinėjimą apie galimas dovanas, jo alergiją šokoladui ir aukcioną... Hmmm, žmonės pikti. Ir turbūt labai vieniši, nes taip labai siekia palaikyti bendravimą dėl tos

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-66232072247531960122011-01-18T21:45:00.005+01:002011-01-23T20:03:27.492+01:00

Ilga ir liūdna istorija apie tai, kaip mano sūnus pametė ir bando surasti savo kepurę... Gal mažiau liūdėtume, jei ta kepurė nebūtų tokia graži, tokia mėgiama, tokia vienintelė. Bet faktas tas, kad praeitą ketvirtadienį kepurė pamesta kažkur Škotijoje, Glasgow studentų miestelyje, didumo kaip Kazlų Rūda. Sausio 13. Paskambino susijaudinęs sūnus ir pranešė liūdną naujieną. Todėl visą vakarą

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-54947929549250756252011-01-18T21:19:00.003+01:002011-01-23T20:05:54.693+01:00

Man patinka kelios minutės prieš koncertą, kai žiūrovai salėje jau susėdę, bet šurmulys dar nenutilęs. Kai sueina orkestras ir sulig lengvu pirmojo smuiko mostu pradeda derinti instrumentus. Man patinka garsų kakofonija, ausį rėžiantys "nepatogūs" sąskambiai, trūkčiojantys motyvai, nutęsimai, virptelėjimai, skambtelėjimai. Tarsi be jokios tvarkos ir programos. O paskui ateina dirigentas,

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-88484507379364820802010-12-15T21:27:00.002+01:002011-01-23T20:04:03.135+01:00

Yra filmų, kuriuos žiūrėdama galiu numegzti pusę šaliko, o yra tokių, kai, atrodo, nustoju kvėpuoti. Forestas Gampas, Visa tiesa apie mano mamą, Keista Bendžamino Batono istorija, Pagalvės užrašai, The Shawshank Redemption, Sala, 4 minutės, Geišos išpažintis...Šįvakar žiūrėjau "Šventi svečiai". Per visą filmą išmezgiau 5 akis. Einu miegot linkėdama sau suprasti, ką tas filmas sako man :)

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-80435277344968229022010-11-14T16:18:00.003+01:002011-01-23T20:04:18.290+01:00

Iš šios dienos skaitinio: "Taigi įsidėkite sau į širdis ir iš anksto negalvokite, kaip ginsitės; aš jums duosiu tokios iškalbos bei išminties, kad negalės nei atsispirti, nei prieštarauti visi jūsų priešininkai." (Lk 21, 14-15) Pagalvojau, kad kartais (gal dažnai?) nerimą, bejėgiškumą, baimę veikti užauginu iš savo pačios minčių, išgalvodama situaciją, kurios gal nė nebus... Kaip

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-69727329592508032432010-11-13T08:01:00.009+01:002011-01-23T20:04:52.147+01:00

Man patinka rytai be aiškaus plano. Gali gulėti. Gal gerti kavą. Gali glostyti katę. Gali megzti. Gali klausyti lietaus. Gali žiūrėti pro langą. Gal verkti dėl liūdnos savo meilės. Gali tylėti. Gali melstis. Gali vėl gerti kavą. Gali skaityti. Gali nesiprausti. Gali miegoti. Gali žiūrėti saldų filmą. Gali liūdėti. Gali rašyti blog'ą. Gali taukšti niekus. Gali valgyti šokoladą. Gali norėti. Gali

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-11874702818840270132010-11-13T07:56:00.002+01:002010-11-13T08:00:56.178+01:00

Nuoširdžiai prisipažįstu: labai keista kelionė. Tikrai labai keista. Nes aš labai seniai ir visa savo esybe į ją labai norėjau, o dabar... neklausinėkit, kaip ten buvo, nes nesipasakoja. Ir nesirašo. Buvo skaidru, švelnu, sklandu, giedra, smagu, pilna, gražu, baugu, jautru, gilu, linksma, džiaugsminga, skaudu, aštru, anksti, vėlu, skanu, šalta, jausminga, karšta, balta, šviesu, šventa... O kaip

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-87427317357324112582010-10-24T23:16:00.012+02:002010-10-24T23:34:36.856+02:00

Atsibundu ir suskaičiuoju darbus: atsirinkti daiktus, supakuoti; kažkur nuvažiuoti; paimti, nuvežti, parnešti; išskalbti, nuplauti, išvalyti; surinkti, užsukti, išmesti; parašyti, nuspręsti, atsakyti... Diena pilna kaip kibiras, o pavakarį man jau reikia skristi... Kažkada susikraunu lagaminą (nepamirštu mezginių:)), kažkada išsiunčiu atviruką, kažkada prisimenu kaip rėkė katė, kai vežiau ją "

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-67905188306669032052010-10-21T23:00:00.007+02:002010-10-24T23:17:48.843+02:00

Vis dar daug svajoju ir kalbu apie savo svajones. Ateina laikas, kai galiu jas skaičiuoti, nes labai daug išsipildė. Gyvenu, dirbu savo mažus ir didelius darbus --- ir tas laikas ateina. Taip ėjau į dar vieną išsvajotą - kelionę į Šventąją žemę. Apie Izraelį galvodavau su pagarba, kuri ilgainiui virto noru, o dar vėliau - troškimu šią šalį pamatyti. Šią trauką labiausiai stiprino Biblijos

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-18432174390521087802010-10-09T11:56:00.008+02:002010-10-24T23:18:12.403+02:00

Tu būsi vadinama nauju vardu,kurį pats VIEŠPATS tau suteiks.Tu būsi puošni karūna VIEŠPATIES rankoje,karališka diadema savo Dievo dešinėje.Iz, 62 Išvažiuoju, kur dar nebuvau, ir antrą rudenį iš eilės --- į gyvenimo kelionę. Vėl viską turiu: ilgą kelią po kojom ir laisvę širdy. Ate!

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-38109209001192379112010-09-29T21:15:00.002+02:002010-10-24T23:18:33.404+02:00

Pamačiau, kad šis pranešimas jau 100-sis. O niekotokio neturiu. Net temos. Įlindau, galvoju kažką išleisiu iš savęs, kas spurda... Tai va, ruduo. Atvėso lauke. Atvėso ir širdyje, nes į užsienius jau išvažiavo abu vaikai. Nors jau ir pernai negyvenom po vienu stogu, bet kol bent vienas buvo Vilniuje, pleveno toks artumo su abiem jausmas: kai norisi paskambini, paklausai, išgirsti... daugiau tarsi

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-15462689695357679512010-08-26T21:10:00.011+02:002010-08-27T06:34:21.103+02:00

Kartais būna, kad nežinia kodėl ir nežinia iš kur daiktai įgauna Vardus. Taip mano vasariškas megztinis tapo "Levandų lauku", paslaptingas ateities mezginys jau turi Mėnulio debesies pavadinimą. Apie tai kada nors vėliau, o dabar mezgu autostradą. Dėl šio pavadinimo kalčiausia Sonata, bet nieko nepadarysi ir niekur nepasislėpsi --- tas pavadinimas ir mano mezginiui prilipo, kitas natūraliai

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-20503925225353926092010-08-21T09:42:00.002+02:002010-08-26T21:33:10.812+02:00

Pirmas pliūpsnis. Katė maiše. Pačia tikriausia ir tiesiogiškiausia prasme. Ši katė maiše neparduodama.  Antras pliūpsnis. Šįryt mano draugės gimtadienis. Džiaugiuosi, kad susiėjo mūsų gyvenimo keliukai ir labai norėjau ją nudžiuginti, juolab kad gimtadienio baliuje nedalyvausiu. Pas babytę nupirkau kardelių ir nuvežiau. Tiesiai nuo ežero, kiek išsidraikiusi, neiškilminga ir visai nepasipuošusi.

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-86877363752476845482010-08-19T20:00:00.004+02:002011-01-23T20:05:11.574+01:00

Šeštadienis grėsė būti be koncepcijos ir laisvai plūduriuojantis. Bet tarsi iš niekur gimė planas, ir visa diena staiga įgavo kontūrus. Hmmm, vistiek tarsi iš niekur. Pradėjom nuo Užutrakio dvaro, parodos "Menamos istorijos". Kas bandytų apsakyti įspūdį - tebus išblukę aidai. Nes spalvos, džiaugsmas, gerumas TEN yra asmeniškas, gilus ir labai stiprus. Pradedant užtvertu įėjimu, drąsa brautis per

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-82345976145201514012010-08-04T18:59:00.002+02:002010-08-04T19:01:29.338+02:00

Karšta, net slopsta mintys. Dingsta suvokimas, ar sapnuoju, ar jau pabudau. Išsilydę sapnai braunasi į šiandieną, o išsilydę jausmai - į vakardieną. Karšta... ir viskas lėta, tarsi atsitiktinai, šiek tiek nesuprantamai. Levandų sapnas išsipildė! Buvau ten, bet nenusifotkinau su savo levandišku megztiniu, nes buvo 40+ Bet tą megztinį visada turėjau lagamine. Dar išsipildė ežerai, rytai, darbai,

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-65232093493985891502010-05-24T22:57:00.006+02:002010-08-04T18:44:38.014+02:00

Taip, jau šešta diena kaip einu į darbą. Praeitą savaitę nieko nemezgiau, nerašiau, nesportavau ir netgi nesvajojau, nes buvau persunkta informacijos gausos ir pokyčių streso. Iš ryto reikia keltis, o kūnas miega. Reikia važiuoti į darbą, o jis vis dar miega, nes atpratau!.. Bet šiandien jau viskas paprasčiau: tarsi prisitaikau prie ritmo, o darbe atrandu naujus masinančius dalykus. Ir naujus

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-26412250770593071612010-05-14T11:51:00.017+02:002010-05-14T22:48:44.066+02:00

Trumpa užuomina apie galimybę vasaros viduryje išvažiuoti į Prancūziją sukėlė saldžią vidinę sumaištį ir užliejo šilta svajonių banga. NORIU ten! Nors, tiesą sakant, tai visai nelogiška, nes: būsiu ką tik pradėjusi dirbti, rudenį numatyta dar viena kelionė, o bendrai ta galimybė kol kas tokia miglota, beveik nereali. Bet kadangi mano gyvenime vyko ir vyksta daug nelogiškų dalykų, su malonumu

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com3tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-75058686249383529402010-05-02T19:33:00.005+02:002010-05-04T10:27:29.050+02:00

O taip pat su tavo, mano, jūsų, mūsų diena. Tų, kurios gavome malonę būti Mama ir tų, kurios formaliai tos malonės negavom, bet esam Mamos dešimtsyk, šimtusyk, tūkstantsyk savo gyvenimuose, nes auginam arba vaiką, arba draugą, arba jau visiškai suaugusį, bet vistiek norintį augti... Tas amžius ne tiek svarbu --- daug svarbiau auginti.Tai va, mano šis rytas buvo... Gana anksti atsibudau,

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-88856187793906175682010-04-23T10:26:00.000+02:002010-04-23T10:26:35.458+02:00

Absoliučiai nerealus trapus švelnus lauktas ir netikėtas šilagėlių sapnas tingią trečiadienio popietę

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-73225819952544354512010-04-19T23:11:00.073+02:002010-04-25T21:00:38.942+02:00

Moterys, kurios turi vyrus, nelaukia ryto. Jos nenori pabusti, žiūrėti į pro užuolaidas srūvančią melsvą šviesą, į Kitą, nes rutina. Jos nenori žiūrėti į savo vidų, nes bijo, kad ir ten rutina. Ant jų odos nėra Kito šilumos ir kvapo, nes juos prarijo rutina. Jos nieko nesako, gal nieko ir negalvoja, nes rytas naujas, o jos tik eina virti kavos. Jų žingsniai minkšti, o judesiai neaprašyti, nes jų

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-26657604270222903972010-04-18T11:04:00.006+02:002010-04-18T14:23:51.523+02:00

Keletas saldžių, nostalgiškų mano dabartinio gyvenimo akimirkų (pipiriukų mėgėjai, neskaitykit). Jos tokios ryškios gal todėl, kad turiu laiko: leidžiu sau jas išgyventi ir į visa tai įsijausti --- tai dykinėtojos privilegija. Po daugiau nei 20 metų: ką tik privarvėjusi sula ir nemažiau svarbus žiūrėjimas į beržo šakas, aukštyn užvertus galvąšilagėlėspirmas šiųmetis laužas ir kepsniukų sezono

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-45090204402122422002010-04-18T10:36:00.004+02:002010-04-18T11:16:29.432+02:00

Retėjantys mano blog'o įrašai turėtų reikšti, kad esu labai užsiėmusi. Taip, iš tiesų: nuo ryto iki vakaro baisiai užsiėmusi, bet atsisukus atgal nėra kuo pasigirti. Jausmas pažįstamas, ar ne? Diagnozė viena - darau kažkokius mažmožius, o teisinga būtų versti kalnus... Na ir kas čia žino, kas yra teisinga, matyt dabar toks etapas. Tikiu, kad tai susikaupimas prieš "kalnų vertimą", labai sau to

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-4742365638965746622010-04-04T20:42:00.008+02:002010-04-04T20:48:41.070+02:00

Su šv. Velykom!Ir nežinau, ką toliau rašyti. Nes šiandien yra pilnos tikros gausios apsčios ilgai lauktos Velykos. Su margučiais, storu varškės pyragu, gėlių žiedais, trykštančiu rytu, bažnyčių varpais, ilgais pasivaikščiojimais. Su džiaugsmingu buvimu ir lėtu, negudriu kalbėjimu. Su vėju, dangumi, sprogstančiais pumpurais ir klykaujančiais paukščiais. Su dideliu, visaapimančiu troškimu gyventi,

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-79083990227890109692010-03-31T20:45:00.014+02:002010-04-01T08:49:48.379+02:00

Žydras šiandienos dangus ir patrakėlė saulė nuviliojo ieškoti žibučių. Miške iš po rudų pernykščių lapų ir šiukšlių šaukte šaukė sodriai žali žibučių lapai. Prasibroviau prie jų ir apžiūrėjau storesnį kupstelį. Pakapstinėjau pernykščius lapus, o po jais susiraizgęs gležnas žibučių krūmas. Dar visai maži, liauni stiebeliai, sulinkę nuo pritvinkusių pumpurų svorio. Neiškenčiau ir išsikasiau vieną

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com3tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-6567671054232104192010-03-31T00:30:00.005+02:002010-04-20T22:17:13.680+02:00

Moterys, kurios turi vyrus, rytais bunda lėtai. Jos tingiai ražosi, žvilgteli į pro užuolaidas srūvančią melsvą šviesą, į savo žmogų, į savo vidų. Ant jų odos dar gyva Kito šiluma ir kvapas. Jos nieko nesako, gal nieko ir negalvoja, nes rytas. Tyliai eina virti kavos. Jų žingsniai minkšti, o judesiai apvalūs kaip katės. Jos prieina prie lango, ilgai žiūri į savo atvaizdą jame, pauzė, išsilenkia,

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-11931728342777397622010-03-30T22:45:00.009+02:002010-03-31T00:26:28.911+02:00

Pastaruoju metu vis lipu ant grėblio, kuris vadinasi logiškai pagalvojus...Viename vakarėlyje - žodžių ekvilibristika apie vynus, patiekalus, padažus. Taip sudėtingai, iškapstant naujus, dar negirdėtus pavadinimus, siekiant nustebinti ar bent jau įrodyti sau, kad visa tai žinai. Ir moki visus tuos įmantrius žodžius (o taip pat vynus, padažus ir dar kažką) apjungti į logiškus darinius. Tylėjau ir

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com3tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-75719277896854294862010-03-21T23:01:00.006+01:002010-03-21T23:04:52.778+01:00

Nors jau visomis ląstelėmis ir neuronais teka pavasaryyys, tenka baigti kai kuriuos žiemiškus darbus. Pavyzdžiui, antrą kepurę tautiškais motyvais. Čia labiau nei pirmojoje stengiausi "cituoti" mūsų vėliavos spalvų išdėstymą, nes ji megzta studentui iš užsienių. Pagalvojau, kad taip bus geriau. Kol kas tik tokia nuotrauka, daugiau stambių planų nėra, nes vaikinai, atrodo, nukrypo nuo scenarijaus

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com4tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-6482267615371989032010-03-19T19:24:00.006+01:002010-03-21T23:04:34.625+01:00

Jau jau jau pavasaris! Šilti vėjai, aukšti dangūs, sodrūs kvapai. Nesvarbu, kad balos, kad dar slidu, vistiek išsišiepusi lekiu per miestą, nes juk pavasaryyyys... Kaži koks lengvumas, gyvumas, šėlsmas. Nesinori vilktis juodo palto, o norisi spalvų.Nuo langų nulupinėjau mamos nertas snaiges, o pas girtutėlę babcę nusipirkau tulpių. Tiesa, nežinau, kiek tos tulpės puoš namus, nes jomis labai

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-87903562795348978212010-03-19T11:27:00.001+01:002010-03-19T19:11:19.308+01:00

Šįryt radau darbo, apie kurį svajojau, skelbimą. Organizacijoj, kurioje noriu dirbti. Srityje, kurioje noriu būti.NORIU NORIU NORIU. Toks aiškumas būna retai, bet šį kartą jis labai stiprus.Šiek tiek nerimaudama, bet džiaugsmingai laukiu balandžio mėn., kada viskas spręsis. Ir kaip mantrą kartoju Koehlo užkalbėjimą: jeigu ko nors labai nori, visas pasaulis padeda tam troškimui išsipildyti. Laikyk

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-46540274385240056872010-03-16T07:43:00.000+01:002010-03-16T07:43:39.251+01:00

Šįryt nudžiugino straipsnis bernardinuose apie Popiežiaus enciklikoje apibrėžtus naujus verslo, valstybės ir socialinio sektoriaus vaidmenis. "Bendrystės ekonomikos" esmė ta, kad įmonė, vieną dalį pelno skiria verslo plėtrai, kitą, maždaug trečdalį – stokojantiems, tačiau ne "duodant jiems žuvį", o "mokant  ją pagauti ". Trečią pelno dalį skiria formacijai, t.y. naujos minties, mąstymo kūrimui,

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-16159418662741075592010-03-13T15:19:00.009+01:002010-03-13T23:05:33.771+01:00

Šiandien buvau Trakuose. Nieko naujo, nes čia buvau jau labai daug kartų. Važiavau autobusu (5,60 Lt), lėtai slinko pažįstami vaizdai, o aš sėdėjau susigūžusi ir stengiausi niekonegalvoti, nes nuo sunkių šio ryto minčių jau ir taip plyšo galva. Tos pastangos buvo bergždžios, todėl tiesiog tūnojau... Išlipau autobusų stotyje, pamačiau melsvai blizgančius užšalusius ežerus,  supratau, kad  ledas

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-4682890967381413082010-03-12T10:24:00.020+01:002010-03-12T16:30:06.062+01:00

Vis gaunu klausimų, ką veikiu ir kodėl dingau iš blog'o. Atsiprašau, dabar neturiu laiko, nes mezgu... Kažkaip labai mane užvaldė tie siūlai. Tiesa, primezgu ir šnipštų, tada daug ardau ir vėl ir vėl ir vėl mezgu.Rezultatu nelabai galėčiau pasigirti, bet vis dėlto - per mėnesį keletas smulkmenų: riešinės, dvejos raštuotos vyriškos pirštinės, naminės čempės, spalvota "tautiška" kepurė, kurią

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-22203114210482228752010-02-26T14:29:00.003+01:002010-02-26T14:32:18.012+01:00

Vakar ėjau pasivaikščiot, ir buvo taip slidu... taip slidu ant šaligatvių, kad spjoviau į gerą elgesį, eismo ir tikriausiai dar kažkokias taisykles ir išlindau į gatvę. Tiesiai į važiuojamąją dalį, nes mano "kaime" yra tokių gatvių, kuriomis pravažiuoja viena kita mašina ir vėl ramu (visai ne taip, kaip Geležinio vilko, Savanorių, Ukmergės, kur nebūčiau išdrįsusi taip išsišokti). Tačiau nepaisant

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-38759426243778069832010-02-25T08:29:00.008+01:002010-02-25T20:28:16.187+01:00

Atsibudau nuo stipraus pojūčio, kad neriu į švarų žydrą vandenį. Aiškiai jaučiau oda nubėgančias vandens sroveles, malonią vėsą ir gaivų kvapą... Įspūdis buvo toks stiprus, jog dar kurį laiką negalėjau suvokti, kad daug oranžinės spalvos aplinkui - tai visai ne smėlis, net ne paplūdimio gultas, o  tik mano mylimiausia antklodė. Pasiilgau spalvų! Anais laikais tokiu metu jau pradėdavau svajoti

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-88634028245213532912010-02-15T08:45:00.003+01:002010-02-15T08:47:14.774+01:00

Daugelis jaučiame, jog gyvename nepilnai, tarsi gyvenimo pakraščiuose. Ir tik tada, kai sustabdome mintis apie ateitį bei praeitį ir visą dėmesį sutelkiame į dabarties momentą, pamatome, kad tik čia mūsų laukia prasmingas, pilnatvę dovanojantis gyvenimas. The Sivananda Yoga Vedanta Centre. Meditacija

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-46633192550414763212010-02-12T17:25:00.004+01:002010-02-12T17:33:54.556+01:00

Na taip, šiandien vėl pravėriau TOS siūlų krautuvėlės duris... 100 Lt kaip nebūta. Tai vadinasi "taupymo programa" bedarbystės metu. Sugalvojau: tai ne taupymo, o terapijos programa! Be to, įvertinus, kad namie esam dvi mezgėjos - aš ir Gražuolėvasara (nuotraukoje su naujausiu savo gaminiu), visai pigiai prasisukau :) Bet užtai siūlai kokie... Nesinori nieko kito veikti, tik megzti, megzti,

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-46294017396952398942010-02-09T18:44:00.016+01:002010-04-19T23:20:19.095+02:00

Jei dar neapsisprendėte, ar skirtis, tai būtinai ta padarykite būtent dabar, nes tik šį mėnesį skyryboms taikoma 25 proc. nuolaida! Važiuodama į miestą matau reklamą: "Greitos ir pigios skyrybos!" Žalias gyvybingas fonas, balionai. Ant šios kompanijos automobilių pavaizduoti į skirtingas puses skuodžiantys eks, ant kojų velkantys sutraukytas grandines. Ooo, pagaliau laisvė, pagaliau šventė...

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-64445527552262866312010-02-09T17:36:00.002+01:002010-02-09T18:51:57.862+01:00

Praėjusią savaitę bent kelis kartus leidau sau garsiai padejuoti, kad man jau nusibodo be mašinos: iš pradžių atrodęs kaip nuotykis, važinėjimas visuomeniniu transportu virsta išbandymu dėl gaišaties, kvapų, garsų, perspaustos erdvės... Guodžiausi, kad jaučiuosi tokia nejudri, nepaslanki, pririšta prie vietos ir priklausoma nuo kitų malonės... Ir ką gi: jau antra diena vaikštinėju tik po namus,

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-50999810150531033622010-02-06T23:44:00.004+01:002010-02-12T17:11:47.049+01:00

Kaip žadėjau, šiandien grįžau į siūlų krautuvėlę... Pasišnekėjau su Sonata, "smigau" tarp siūlų, meditavau prie knygų, nusipirkau fantastiško grožio japoniškus siūlus kepurei ir labai gražius spalvotus medinius virbalus. Megzta TOKIAIS virbalais ir iš TOKIŲ siūlų, kepurė bus tikrai nepaprastai graži... Nepastebėjau, kaip pralėkė 1,5 val. Liečiau siūlus su pieno pluoštu, bambuku... Apie spalvas

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-13782344182016981002010-02-06T22:34:00.043+01:002010-02-09T18:15:58.420+01:00

Jau daugiau kaip du mėnesius mes, Vilniaus moterys, galime jaustis išskirtinės ir lepinamos: Vilniaus Dailės muziejuje veikia Viktorijos laikų rūbų ir aksesuarų paroda. Gera būti čia, arti klostelių, raukinių, nėrinių, pūstų rankovių, žemę šluojančių šleifų. Įsijausti į to laikotarpio dvasią, rūbų klostėse slypinčias paslaptis. Aukštyn sukelti plaukai, atlošti pečiai, akys virš vėduoklės, plonytė

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-18668900386173621352010-02-06T22:07:00.004+01:002010-02-12T17:12:09.261+01:00

Anądien temstant ėjau Pylimo gatve. Tiksliau siauručiu pramintu takeliu ten, kur turėjo būti šaligatvis. O aplink pusnys. O gatvė pilna purvino sniego. Man nelabai patinka Pylimo gatve, nes ji kažkokia labai apkrauta. Namai aprašinėti grafitti. Vitrinos apdulkėjusios ir aptaškytos purvu. Stoties rajono jausmas. O tą vakarą ėjau ir stebėjausi, kiek daug čia mažų parduotuvėlių. Širdį ypač džiugino,

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-24909123214228429892010-01-20T20:51:00.010+01:002010-01-21T13:24:22.990+01:00

Sūnus neįsipareigojančiai pakvietė į koncertą. Net ne pakvietė, o tiesiog užsiminė, kad TOKS bus. Kadangi beveik visur, kas TOKIO vyksta, vis dar norisi sudalyvauti, pravėriau sunkias Rašytojų sąjungos duris ir atsimušiau į minią-sieną. Kaip visada, gana greitai gavau atsisėsti minkštame krėsle(!), tik šį kartą koncertą stebėjau iš scenos pusės: t.y. atlikėją Domą Razauską mačiau iš nugaros, o

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-79168754248460656762010-01-20T12:26:00.004+01:002010-01-20T20:17:01.976+01:00

Būna darbo pokalbiai, kuriuos norisi kuo greičiau pamiršti, o būna tokių, kurie baigiasi, tačiau kurį laiką tarsi dar tęsiasi: noriai prisimeni pokalbio momentus, dar kartą juos "prasuki", kažką svarbaus pasikartoji, kad liktų ilgam. Šįryt turėjau laimės sudalyvauti būtent tokiame... Tiesą sakant, į jį išsiruošiau vangiai. O jei visai atvirai, buvau labai rimtai suabejojusi, ar eiti. Atšaukti

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-72620215387950682102010-01-18T22:39:00.011+01:002010-01-20T21:31:52.889+01:00

Paskutinės dvi dienos, be kurių mano kelionė Camino de Santiago būtų tarsi be paskutinio akordo, be paskutinio žvilgsnio, be taško (oi, kaip banalu). Fi(ni)sterra - žemės pabaiga. Kelionės pabaiga ir nauja pradžia. Jau praėjo gana daug laiko, įspūdžiai blėsta. Bet iki šiol prisimenu lietų, kurį išgirdau tą rytą, kai iš Santago de Compostella ruošiausi važiuoti į Finisterra. Federico bandė

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-52544279452914544042010-01-18T17:40:00.013+01:002010-01-18T22:58:40.433+01:00

Jei kada nors kas nors paklaus, su kuo buvo sunkiausia susitaikyti netekus darbo, tikriausiai atsakysiu, kad su tyla. Pritilęs telefonas, elektroninis paštas, tylūs namai... Suprantu, kad kai nevykdau superaktyvios veiklos esu mažiau svarbi, įdomi ir ne tokia reikalinga. Taip pat suprantu, kad ateis laikas, ir vėl kibsiu į darbus (atrodo, kad jaučiu, kaip jie artėja) ir vėl ilgėsiuos šios tylos

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-58748451840654447142010-01-18T16:42:00.008+01:002010-01-18T22:59:33.574+01:00

Devintą valandą ryto jau minu slidžius nevalytus šaligatvius, mintyse apgailestaudama, kad žiemą Vilnius labiau pritaikytas ratuotiesiems... Iš tolo matau į darbo biržą traukiančią tokių pačių kaip aš bedarbių kariuomenę. Tamsūs, slidinėjantys, susigūžę. Aš kol kas gal susigūžusi mažiau, bet statusas mūsų visų čia tas pats: beveik nuliai. Susirandu "Karjeros planavimo skyrių" (taip vadinasi tie

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-59727955151722305622010-01-12T16:01:00.002+01:002010-01-18T22:52:07.882+01:00

Pokalbis nr. 3 - greitas, trumpas, konstruktyvus, konkretus. Kompanija labai gerai žino, kokį darbą siūlo, tiesiai šviesiai apie jį ir kalba. Maždaug taip: "Mums reikia žmogaus, kuris darytų tą ir tą... Jums tinka?... dar tą ir tą... Tinka? Dar trečią ir penktą... Negąsdina?" Kadangi man daug kas tinka ir beveik niekas negąsdina, dar šiek tiek pakalbam apie darbo specifiką ir pokalbis baigtas.

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-76991563159512379662010-01-09T11:20:00.008+01:002010-01-18T22:52:54.004+01:00

Vakar eidama Gedimino prospektu vėl išgirdau nedarnius balsus ir būgnelį: "Hare Krišna, Hare Krišna...". Tarsi prašviesėja, kai pamatau šiuos plevėsuojančius oranžinius siluetus: man jie apie širdies laisvę ir  toleranciją. Šį kartą tarp sniego, šalčio ir į tamsius paltus susisukusių miestiečių, įspūdis buvo dar stipresnis. Grupelėje vėl pamačiau savo buvusį kursioką. Atsimenu, kad buvo

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-57186583709801360422010-01-07T16:16:00.004+01:002010-01-18T22:53:18.701+01:00

Suskaičiavau: iki šiol savo CV esu išsiuntusi į devynias vietas, iš jų tris - tikslingai. Sudalyvavau dviejuose pokalbiuose, dar du suplanuoti kitą savaitę. Užbaigėme konsultacinio projekto etapą. Kitą savaitę imsiuos nedidelio įdomaus darbelio. Pamokėlės: - CV verta siųsti tik tikslingai. - "Taip" įvairiausiai veiklai: laikiniems projektams, nedideliems ir dideliems darbeliams...

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-68614252610087205962010-01-07T11:12:00.012+01:002010-01-18T22:56:20.611+01:00

Po visų tarpušvenčių ir švenčių atkuto darbdaviai ir vėl turiu keletą kvietimų į pokalbius. Kol kas jie per rekomendacijas ar iš pernykščių CV siuntimų. Sausio 6 d. Iš ryto maža sloga ir kosulys (prieš dvi dienas slidinėjom prie -18), kyla pagunda paskambinti pokalbininkui (nevadinsiu "darbdaviu", nes darbdavys bus tas, kuris priims į darbą) ir nukelti susitikimą. Tačiau jaučiu, kad tas noras

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-55933565606098463072010-01-07T10:35:00.005+01:002010-01-18T22:54:56.950+01:00

Gruodžio vidurys ir pirmas susitikimas su potencialiu darbdaviu. Tai antras tokio turinio pokalbis mano gyvenime, nes savo darbovietes galiu suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų, ir į jas visas buvau kviečiama. Tiesa, teko pačiai atsirinkinėti žmones, taigi atsimenu, kas man darė gerą įspūdį (atvirumas, aiškios vertybinės nuostatos, drąsa reikšti savo nuomonę, pan.), o kas erzindavo ("trynimas",

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-70561384432107573242010-01-07T10:19:00.000+01:002010-01-07T10:20:23.662+01:00

Tingus gruodžio pradžios savaitgalis Druskininkuose. Sekmadienį ryte paskambina viena pažįstama ir kategoriškai liepia imtis vieno konsultacinio projekto didelėje organizacijoje. Sutinku iš karto, nes baisiai įdomu. Raitojuosi rankoves ir visa galva neriu į darbus. Daug skaitau, daug mąstau, daug rašau. Laiko ribos išnyksta: diena-naktis, savaitgalis - ne taip svarbu. Kur kas svarbesnis jausmas,

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-4630700926711467582010-01-07T10:16:00.000+01:002010-01-07T10:16:48.398+01:00

Trumpa aklimatizacija po kelionės. Tikriausiai patyriau temperatūros šoką (iš +27, gėlių ir saulės grįžau į -3, sniegą ir šlapdribą). Peršalau, sergu. Užsirašiau į sporto klubą, bet baseine vėl peršalau. Kai apsigydžiau, pradėjau kelionės įspūdžių pristatymų maratoną - man ten buvo taip gera, kad norisi, jog apie tai sužinotų kuo daugiau žmonių... Darbo paieškoms nėra nei vietos mintyse, nei

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-62896074179969671052010-01-07T10:09:00.002+01:002010-01-10T16:51:28.256+01:00

Spalio 2 d. Jokių lūkesčių, bet privalau atlikti formalumus, kad bedarbystės metu turėčiau užsitarnautas socialines garantijas. Man priskirta konsultantė, perskaičiusi mano CV, tiesiai šviesiai rėžia, kad pagalbos nebus, nes mano kvalifikacija per aukšta, ir... paskiria kitą susitikimą. Na, aš tos pagalbos ir nesitikiu, bet nesuprantu, kodėl čia turiu vaikščioti registruotis, gaišti savo ir damų

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-91573229202949228992010-01-07T09:48:00.001+01:002010-01-10T16:47:18.798+01:00

2009 m. rugpjūčio 31 d. gavau darbdavio pasiūlymą nutraukti darbo sutartį. Pasiūlymas buvo toks geras, kad negalėjau atsispirti, ir po savaitės buvau laisva. Daugiau nei 10 savo buvusios karjeros metų vertinu kaip įdomų ir prasmingą etapą: sutikau žmonių, iš kurių mokiausi tiek profesinių, tiek žmogiškųjų dalykų, dirbau su dideliais unikaliais projektais, mokiausi. Žodžiu, su pakilimais ir

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-87163832522373084392010-01-07T08:49:00.002+01:002010-01-10T16:42:57.581+01:00

Jau rašiau, kad ieškau ne "darbo", o veiklos, už kurią mokėtų pinigus. "Darbas" - tai kai keliesi kiekvieną rytą ir aštuntai arba devintai valandai eini į kontorą, kurioje negailėdamas savęs (na, kartais vis dėlto šiek tiek pagailėdamas :)) atidirbi iki 17 arba 18, (arba ilgiau), o po penkių tokių dienų šventi savaitgalį. "Veikla" - tai kai keliesi kada nori, kažkur eini kada reikia,

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-88173799801956780562010-01-07T08:36:00.000+01:002010-01-07T11:24:02.419+01:00

Pradedu naują rubrikėlę "Ieškau darbo". Taip, ieškau, nes formaliai esu bedarbė ir, klausant labiau patyrusių išminties, "vieną kartą gali ateiti tokia diena, kai..." Daugiau necituosiu ir net nesistengsiu prisiminti, kas TADA gali įvykti --- nenoriu terštis apokaliptinėmis mintimis ir nuotaikomis. Bet, TAIP, aš ieškau darbo. Tiksliau ne darbo, o veiklos, už kurią mokėtų pinigus :)). Kaip man

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-20000277460240349362009-12-20T22:49:00.001+01:002009-12-21T08:52:03.951+01:00

Jan Ch'iu tarė: "Aš nesakau, kad man nepatinka Mokytojo kelias, bet aš bijau, kad mano jėgų tam nepakaks". Konfucijus atsakė: "Kam pritrūksta jėgų, tas grįžta iš pusiaukelės. O tu net keliauti nepradėjai". Konfucijus. Pašnekesiai

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-79157177396272892742009-12-20T22:47:00.000+01:002009-12-20T22:47:28.270+01:00

Toliau klausaisi, ką šneka tie, kurie, regis, tave atstumia. Bet jie niekados nekalba apie tave. Jie kalba apie savo pačių ribotumą. Jie pripažįsta, kokie jie vargšai, kai susiduria su tavo poreikiais ir troškimais. Jie paprasčiausiai prašo tavo užuojautos. Jie nesako, kad esi blogas, bjaurus ar smerktinas. Jie tik sako, kad prašai to, ko jie negali duoti, ir kad jie turi nutolti nuo tavęs, kad

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-72206467468627682452009-12-12T22:53:00.002+01:002010-01-20T21:29:43.924+01:00

Pagaliau sukroviau nuotraukas, albumas čia. O čia - piligrimo iš Lenkijos Krzysztof albumas. Įdomūs žmonės, netikėti kampai :) Čia aš iš Krzysztof albumo, pagavo per pusryčius su mano mėgstamom pončkom :) Ten, kur matosi laidas - tai elektrinė rusų gamybos vandens pašildymo spiralė, jai gal kokie 25 metai. Daug pasaulio mačiusi ir vis dar veikia. O vitaminų dėžutėje visai ne vitaminai, o mano

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-40158508543907951292009-12-12T00:40:00.000+01:002009-12-20T22:07:53.304+01:00

Miestas didelis, spalvingas, įvairus. Visame šiame margume yra keletas dalykų (dalykėlių), kurie man įstrigo ir kurie nuo šiol bus mano Santiago veidas. Iki kito karto, kol tas veidas įgaus naujų bruožų. Katedra ir piligrimų mišios (jau rašiau apie tai). Nauja pradžia. Katedros viduje daug bareljefų (chrismon) su graikiškomis raidėmis Alfa ir Omega, kas reiškia Pradžią ir Pabaigą (pgl. Bibliją,

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-51742329924342350002009-12-12T00:39:00.000+01:002009-12-20T22:56:13.794+01:00

Trinuosi po Santiago de Compostella. Pasibaigus savotiškai kelionės rutinai, atsirado tuštuma. Žinau, kad tai normalu, kad praeis, bet trynimosi jausmas šiek tiek erzina. Bandžiau medituoti prie fontano - nepavyko, šalta. Tada superparduotuvėj nusipirkau jamon (chamon: džiovintas labai skanus kumpis, panašų ragavau Juodkalnijoj), pomidorų, sūrio, vynuogių, duonos ir prie kito fontano pavalgiau.

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-88314415597555122932009-12-12T00:38:00.000+01:002009-12-20T22:08:25.137+01:00

Siandien ir ryt dar klaidziosiu Santiago gatvelemis, sekmadieni tikiuosi vaziuoti i Fi(ni)sterra (finis terra - zemes pabaiga, vakariausias Europos taskas). O lapkricio 3 d. mister cheap Ryanair skraidins mane namoooooo!

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-68395207836076553772009-12-12T00:35:00.000+01:002009-12-20T22:08:45.516+01:00

(perkėliau įrašą, kurį parašiau būdama Santjage) Siryt pasiekiau Santiago de Compostella. Grazus miestas, geras oras ir svaiginantis dziaugsmas, kad AS TAI PADARIAU. 24 dienas sekiau geltonas rodykles, nezinodama, kur jos nuves, bet pasitikedama. 24 rytus keliausi, nezinodama, kur nakvosiu. 24 paras gyvenau su daiktais, kurie tilpo mano kuprineje. 487 km nuejau nezinodama, kas manes laukia uz

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-14536816975312068582009-12-11T23:52:00.000+01:002009-12-20T22:16:07.552+01:00

Apie 8 val. susitinkam su Rosalin ir portugalu Xuan, nusprendėm į Santiago įeiti kartu. Leidžiamės nuo Džiaugsmo kalno, o širdyje džiaugsmas kyla... Gana greitai įsiliejam į rytinį miesto triukšmą, bet negirdim jo, nes visi kūno pojūčiai sutelkti į kelionės tikslą, kuris jau čia pat. Eilinį (ir jau paskutinį) kartą turiu pailsinti degančias pėdas, įeinam į Senamiestį, dar keletas kreivų gatvelių

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-28960087747812149342009-12-11T23:35:00.000+01:002009-12-20T22:11:09.848+01:00

Monte do Gozo - tai Džiaugsmo kalnas. Jis taip pavadintas todėl, kad nuo jo matosi Santiago de Compostella. Gide parašyta, kad iš čia jau galima įžiūrėti katedros bokštus, bet man nepavyko pamatyti, nors ir kaip akylai stebeilijau į kiekvieną bokštelį. Pamatysiu ryt... Allbergue - naujai pastatytas milžiniškas kompleksas, kaip koks olimpinis miestelis. Kiek akys užmato tęsiasi barakai su

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-25406387356209425192009-12-11T22:27:00.000+01:002009-12-20T22:11:28.243+01:00

Diena kažkuo panaši į vakar (ar dienos gali būti panašios?), tik kilometrai sukasi greičiau. Gal todėl, kad daug fotografuoju: rasotą rytą, bananmedį su bananukais, kaktusą su saldžiais sultingais vaisiais, m-nmmm... Gana lengvai pasiekiu allbergue, nėra ką daug pasakoti. Iš viso ko jaučiu artėjančią kelionės pabaigą: iš mažėjančių kilometrų ant Camino stulpelių, iš daugėjančių piligrimų (

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-11419955353103964922009-12-06T22:08:00.001+01:002009-12-20T22:25:54.284+01:00

Ačiū tau ir tiems, laiks nuo laiko čia užsukantiems. Kurį laiką nerašiau. Kažką kitko veikiau. O kai nėra apčiuopiamo grįžtamojo ryšio, tas rašymas tarsi meilė be atsako... Bet šį savaitgalį vėl dalinausi savo Camino gerumais ir supratau, kad apie daugelį dalykų jūs jau skaitėte būtent čia! Be to dar, man paskambinai Tu, Gabija, ir pradžiuginai šimteriopai. Todėl per ateinančią savaitę užbaigsiu

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-4710961927311466603.post-32669485898210059062009-11-27T16:26:00.000+01:002009-12-20T22:12:15.452+01:00

Nuo pat ryto esu žvėriškai alkana. Ir nors buvau įpratusi pusryčius "užsitarnauti" (t.y. įveikti bent 10 km), šįryt nepaisau įpročių, o šaunu į artimiausią barą: cofe con leche, bocadillo con chorizo (tikriausiai Tu jau supranti, kas tai yra :), ir akyse šviesiau... Viskas kažkaip lėta šiandien: atrodo einu normaliu greičiu, pakankamai ilgai, o kilometrai keičiasi be galo lėtai. Gal todėl, kad

Daivahttp://www.blogger.com/profile/10654470476760670614noreply@blogger.com0